Ornamentation on Roman Iron age jewellery in Latvia made in openwork technique
LTAnkstyvasis geležies amžius arba romėniškasis laikotarpis – įdomiausias laikotarpis baltiškojo ornamento stiliaus studijoms. Ornamentuoti ažūriniais motyvais papuošalai – puošniausia romėniškojo laikotarpio papuošalų grupė, nuolat sulaukianti tyrėjų dėmesio. Tačiau Latvijos teritorijoje aptiktų papuošalų kiauraraščio ornamento išsamioms studijoms nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Latvijos teritorijoje rasta nedaug papuošalų, dekoruotų ažūriniu ornamentu. Ir tik keli jų visiškai išlikę. Išlikusius papuošalus galima būtų suskirstyti į tokias grupes: antkaklės su kabučiais, tvirtinamais prie paties antkaklės lanko; išlikęs antkaklės fragmentas rastas; antkaklės su kabučiais, pritvirtintais pusmėnulio formos grandinėlių laikikliais; Latvijos teritorijoje tokia antkaklė rasta Saukas Razbuki kapinyne; krūtinės papuošalai, kuriuos sudaro keletas grandinėlių eilių su laikikliais, kurie smeigtuku tvirtinami prie drabužių. Latvijos teritorijoje vienas toks papuošalo fragmentas rastas Saukas Razbuki; krūtinės papuošalas, padarytas iš ažūrinių plokštelių. Tai – Kalnaziverti aptiktas papuošalas. Be to, šiai grupei skirtini ir atskiri grandinėlių laikikliai bei skirstikliai, kabutis iš Mūkukalns, taip pat greičiausiai diržo sagties fragmentas iš Asotės piliakalnio; rateliniai smeigtukai. Šių dviejų tipų smeigtukų randama palyginti nemažai; rozetiniai smeigtukai iš Maskatuži kapinyno pietiniame Kurše; apskritų segių aptikta tarand tipo kapuose šiaurinėje Latvijoje. Šios segės gali būti suskirstytos į keturias chronologines grupes. Kompleksiniai papuošalai, sudaryti iš kelių elementų, kurie formuoja ažūrinį ornamentą, pasižymi skirtingomis plokštelių formomis.Šios plokštelės būna stačiakampio ar trikampio formos. Kalnazīverti aptiktas krūtinės papuošalas sudarytas iš trijų skirtingų formų plokštelių: stačiakampio formos, trikampio formos ir labai siaurų pailgo stačiakampio formos plokštelių Vyrauja rombo formos ornamentas, kurį sudaro įžambiai susikertančios linijos ar persikertančios banguotos linijos Lygiagrečios puslankio formos linijos jungiamos tarpusavyje trumpais vertikaliais brūkšneliais. Pasitaiko pavienių zigzago ar žuvies žvyno formos motyvų ir dažnai – iš dalies susiklojančių apskritimų motyvas, būdingas daugeliui visoje Latvijos teritorijoje aptinkamų papuošalų. Išskirtinesnis būtų įgaubtašonio rombo motyvas. Šis motyvas būdingas rateliniams smeigtukams. Galima teigti, kad apskritimo bei įgaubtašonio rombo motyvai, atsiradę kaip pavieniai puošybos elementai, vėliau plačiai paplito. Apskritoms plokštelėms būdinga dekoravimo kompozicija, pabrėžianti plokštelės centrą. Pasitaiko ne tik rato, bet ir žvaigždės ar sūkurio motyvas. Svastikai būdingos kelios formos. Pirmoji – ištiesintais peteliais. Taip dekoruota didelė emaliu puošta apskrita segė iš ir segė iš Viduramžių kapinyno Siksäla kapinyne Estijoje. Analogiškas motyvas aptinkamas ant apskritų bei trikampių segių iš Dniepro vidurupio regiono. Latvijos medžiagoje svastiką banguotais peteliais galima pamatyti ant pusmėnulio formos grandinėlių laikiklio, pritvirtinto prie antkaklės iš Saukas Razbuki. Analogišką svastiką, kurios peteliai tarsi transformuojasi į sūkurio formą, matome stačiakampėje plokštelėje iš Andulių ir segėje iš Pangėsų (Lietuva). [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ažūrinio stiliaus kilmė; Baltai; Baltai, senasis geležies amžius, kiauraraščiai papuošalai, laidosena; Finai; Keltų menas; Kiauraraštė technika; Latvija (Latvia); Ornamento motyvai; Papuošalai; Romėniškasis geležies amžius; Romėnų menas; Balts; Celtic art; Finns; Latvia; Openwork technique; Origin of openwork style; Ornamental motifs; Ornaments; Roman Iron Age; Roman art; The Balts, Roman Iron Age, openwork ornaments, burial rites.
- Akmenių ir Perkūniškės pilkapiai / Mykolas Michelbertas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2006. 153 p.
- Archeologiczne dziedzictwo Prus Wschodnich w archiwum Feliksa Jakobsona / redakcja Tomasz Nowakiewicz. Warszawa : Ministerstwo Kultury i Dziedzictwa Narodowego. Departament Dziedzictwa Kulturowego, 2011. 639 p. +.
- Baltai ir antika / Eugenijus Jovaiša, Arvydas Malonaitis. Istorija. 2001, Nr. 49/50, p. 46-55.
- Connections between the Memelkultur area and Dollkeim-Kovrovo culture according to data from archaeological archives / Rasa Banytė-Rowell. Archaeologia Baltica. 2015, t. 21/22, p. 40-57.
- Das Graberfeld von Oberhof – kulturelle Beziehungen und Kontakte / Christine Reich. Archaeologia Lituana. 2006, t. 7, p. 85-97.
- Disc brooches of Dollkeim-Kovrovo culture. The question of the origin of ornaments in the South East Baltic in the first centuries AD / Olga Khomiakova. Archaeologia Baltica. 2015, t. 21/22, p. 14-39.
- From Aestii to Esti. Connections between the Western Lithuanian group and the area of distribution of Tarand-graves / Rasa Banytė-Rowell, Anna Bitner-Wróblewska. Culture and material culture: papers from the first theoretical seminar of the Baltic archaeologists (BASE) held at the University of Tartu, Estonia, October 17-19, 2003, Interarchaeologia. Vol. 1. Tartu: University of Tartu, 2005. P. 105-120.
- Geometriniai motyvai baltų mene pirmaisiais amžiais po Kristaus / Anna Bitner-Wróblewska. Baltų menas / sudarytojas Adomas Butrimas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009. P. 377-443.
- Gintarų kapinynas / Mykolas Michelbertas. Archaeologia Lituana. 2002, t. 3, p. 34-74.
- Roman Period metal half-moon shaped pendants with knobs in Eastern Baltic Region / Andra Simniškytė. Archaeologia Baltica. 2002, t. 5, p. 95-122.
- Strazdų, Ječiškių kapinynas: nauji duomenys apie laidoseną Nemuno žemupyje I tūkst. pr. Kr. ir romėniškajame laikotarpyje / Linas Tamulynas. Archaeologia Lituana. 2004, t. 5, p. 16-32.
