Funde aus dem Hügel 38 des Gräberfeldes Czerwony Dwór bei Goldap. Anmerkungen über den Anfänge der Bogaczewo-Kultur
LTTyrinėjant sūduvių pilkapyną Červony Dvor, 2011 m. pilkapyje Nr. 38 aptikta radinių, kurių chronologija ryškiai nesutampa su bendra laidojimo paminklo chronologija, koncentracija. Pilkapis (jo centrinis kapas apiplėštas), remiantis surastu pakabučiu, datuojamas C1a periodu. Jo pietiniame pakraštyje, po akmenų nuogrinda, aptikti keli daug ankstesni radiniai – gumbuotas žiedas, segė A. 67a, kvarcito skiltuvas ir kapas Nr. 148 su urna, papuošta daugiaskyle rankena. Žiedo su gumbeliais analogai leidžia manyti, kad jis pateko iš regionų, kurie I a. pr. Kr. buvo apgyvendinti keltų (1 žemėl.). Vienas panašus žiedas buvo surastas Pševorsko kultūros Kanopnicos kapinyne. Artimiausių segės A. 67a analogų taip pat žinoma Pševorsko kultūroje, ypač arčiausiai esančioje šios kultūros Nidzicos grupėje. Dar viena segė surasta toliau į šiaurę, Vidurio Lietuvoje, Adakavo kapinyne (2 žemėl.). Skiltuvų analogų taip pat surasta Pševorsko kultūroje. O puodas iš kapo Nr. 148 turi tiesioginių analogų Mozūrų regiono paminkluose, dažniausiai datuojamuose ankstyvuoju geležies amžiumi. Todėl galima manyti, kad Červony Dvor kapinyne mirusieji buvo laidojami jau tūkstantmečių sandūroje (A3/B1a periodas). Tai galima susieti su Bogačevo kultūros vadinamuoju pirmuoju horizontu. Yra žinomi to laikotarpio Bogačevo kultūros kapinynai vietovėse Babienta (Babienten), Novy Zyzdroj (Neu Sysdroy), Koček (Koczek), Muntovo (Alt-Muntowen), Labapa (Labab), Gžybovo (Grzybowen), Strengiel (Gross Strengeln), Kruklankai (Kruglanken), Romotai (Romoten), Rudzikai ir Botkunai (Botkunen) (3 žemėl.). Tuo pat metu dar gali funkcionuoti Vakarų baltų pilkapių kultūros gyvenvietės. Pirmojo horizonto pradžia – tai laikotarpis, kai buvo tęsiamos ankstesnės Vakarų baltų pilkapių kultūros tradicijos (toliau naudojamos gyvenvietės, keramika, kai kurie dirbinių tipai, pavyzdžiui, A tipo smeigtukai).Iš kitos pusės, jaučiama ryški gretimų kultūrų, visų pirma Pševorsko kultūros iš pietvakarių įtaka, atnešanti net keltų kultūrų įtaką. Bogačevo kultūra, su kuria yra susiję radiniai iš Červony Dvor, toli gražu nebuvo šių įtakų tikslas. Jos plinta toliau į šiaurės rytus per Nadruvą į Vidurio Lietuvą. Iki šiol tie ryšiai buvo interpretuojami kaip Gintaro kelio atšakos. Tai buvo grindžiama gintaro radiniais keltų paminkluose. Tačiau tuo laikotarpiu nematome ypatingos keltiško ar romėniško importo plėtros turtingoje gintaro Semboje. Importas ten atsiranda kiek vėliau, pradedant B1b–c periodu. Galbūt A3–B1a periode kelias, kuriuo keliavo Pševorsko ir Bogačevo kultūrų gyventojai, turėjo ir kitą tikslą, visiškai nevedantį į Sembą, o toliau į šiaurę. Šiaip ar taip, šie ryšiai prarado reikšmę keičiant kryptį maždaug B1 periodo pabaigoje. Nuo to laiko jo tikslu tapo neabejotinai Semba ir čia sparčiausiai besivystanti Dollkeimo-Kovrovo kultūra. Rytinės Bogačevo kultūros dalies paminklai tuo metu prarado savo reikšmę ir, galbūt, tai ir buvo priežastis, dėl kurios Červony Dvor kapinyne nelaidota net 200 metų iki B2/C1 periodo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Archeologiniai radiniai; Balts; Czerwony Dwor pilkapis; Mazūrija; Palaidojimai; Papuošalai; Przeworsk culture; Romėniškojo laikotarpio pradžia; Sudūvių kultūra; Tarpregioniniai ryšiai; Adornments; Archaeological finds; Archaeology; Beginning of Roman Period; Burials; Czerwony Dwor Barrow; Interregional connections; Mazury; Przeworsk culture; Sudowska-culture.
