Šyšos švedkapių radiniai - įvadas į lokalinės istorijos tyrimus

LTStraipsnyje pristatomi Šyšos švedkapių radiniai. Šyšos kaimas yra Šilutės rajone, įsikūręs abipus Šyšos upės, ten, kur ji įteka į Atmatą. Straipsnyje skelbiami radiniai iš Šyšos švedkapių, kuriuos nupiešė Bratukus 1929 m. laiške ir tuos, kuriuos 1954 m. surado melioratoriai. Šie radiniai liudija apie Nemuno deltos regione esantį svarbų laidojimo paminklą, kurio chronologinės ribos prasideda Viduramžiais (remiantis šešialapės segės forma) ir siekia XVII a. Radinių – sudėtinio žalvarinio diržo, vienos diržo plokštelės, žalvarinių žiedinių segių su burbulais – analogai žinomi tarp rastųjų senkapiuose prie Rusnės bažnyčios. Rusnės kapai datuotini XVII a. pirmąja puse. Šyšos ir Rusnės žiedinės segės savo forma ir puošyba artimos Kurše ir Livonijoje gamintiems papuošalams, sudėtiniai žalvarinių plokštelių diržai atspindi bendrą europinę XVI-XVII a. pirmosios pusės madą. Plokštelės puoštos santuokos ir meilės simboliais, tad diržai tikriausiai buvo dovanojami per vestuves. Švedkapių ir Maro kapelių vardai galėjo kilti iš XVII a. švedų siautėjimo apylinkėse ir XVIII a. pradžios maro kolektyvinės atminties. Tikėtina, kad švedkapiai apleisti XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje. Sudėtinių diržų mados išplitimas tarp vidurinių Nemuno žemupio sluoksnio moterų ir kartu nešiojamos regioninės valstietiškos mados segės rodo skirtingų gyventojų luomų ryšius. Tai skatina peržiūrėti visuotinai priimtą stereotipą apie visuomenės „vokišką viršūnę“ ir „baltišką apačią“. Moterų aprangos europėjimą, išlaikant regioninius bruožus, lėmė gyvenimas prie judrių ir strategiškai svarbių vandens kelių.Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Kapinės; Laidoji paminklai; Lokalinė istorija; Mažoji Lietuva; Moterų papuošalai; Naujieji laikai; Palaidojimai; Segės; Viduramžiai; Archaeology; Brooch; Burial ground; Burials; Cemetry; Early modern period; Lithuania Minor; Local history; Middle Ages; Women`s jewelry.

ENThe article presents findings of Šyša Swedish graves. Šyša village is located in Šilutė district, on both sides of Šyša river, where it joins the Atmata. This article includes findings from Šyša Swedish graves, which were drawn by Bratukus in his letter in 1929 and which were found by land-reclamation specialists in 1954. These findings tell about important funerary monument located in Nemunas Delta region, the chronological borderlines of which go way back to Middle ages (basing on the shape of six leaf brooch) up to the XVII century. Analogues of findings, i.e. complex brassy belt, one belt plate, brassy ring-shaped brooches with bubbles, are known from those found in old graves close to Rusnė church. Rusnė graves date back to the first half of the XVII century. By their shape and decorations ring-shaped brooches of Šyša and Rusnė are similar to jewellery made in Kuršas and Livonia, while complex belts with brassy plates reflect general European fashion of the first half of the XVI-XVII centuries. Plates include symbols of marriage and love; therefore, it is supposed that belts were given during weddings. Names of Swedish and Maras graves could be associated with Swedish violence in neighbourhood in the XVII century and collective memory of plague in the beginning of the XVIII century. It is likely that Swedish graves were abandoned in the end of the XVII and in the beginning of the XVIII centuries. Fashion of complex belts spread between women from the middle lower reaches of Nemunas and regional peasantry brooches worn together with these belts indicate relations between different estates of citizens. Such indication motivates to review commonly accepted stereotype on society's German top and Baltic bottom. Europeanisation of women clothes preserving regional features were determined by life near mobile and strategically important waterways.