LTDisertacijos tyrimo objektas – Simono Daukanto rankraščių ir spaudinių tekstologija. Disertacijos uždavinys – tekstologinė S. Daukanto originaliosios kūrybos, vertimų ir sekimų rankraštinių bei autoriui gyvam esant spausdintų tekstų analizė, kurios tikslas pagrindinio teksto nustatymas. Disertaciją sudaro dvi dalys: „Rankraščiai“, „Leidiniai“. Pirmojoje dalyje analizuojami autografai, nuorašai, tiriama jų genezė, istorija, datavimas, atribucija. Aptariami S. Daukanto autografų braižo ir rašymo ypatumai, rašomosios kalbos pobūdis ir dinamika. Remiantis rašybos kaita (Giedriaus Subačiaus sukurta metodika) bei originalų korpuso visumos tyrimu, patikslinamos rankraščių „Istorija Žemaitiška“, „Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje“, „Istorija Justinaus“ datos. Analizuojant išlikusius nuorašus, aptariama jų kilmė, datavimas ir atribucija. Ištiriami du išlikę veikalo „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“ nuorašų tekstai, atkuriama jų istorija, analizuojami tekstų skirtumai. Aptariamas „Istorija Žemaitiška“ nuorašas: nuorašo kilmė, datavimas, teksto perdirbimo pobūdis. Ištiriami veikalo „Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje“ du nuorašai, kurių ypač svarbi antroji dalis, nes šios dalies autografas nėra išlikęs. Nustatoma vertimų „Gyvatos karvaidų didžiųjų“ ir „Rubinaičio Peliūzės gyvenimas“ nuorašų kilmės vieta ir data. Darbe sprendžiama nuorašų patikimumo problema, analizuojami nuorašuose esantys neautoriniai elementai. Antrojoje dalyje tiriami spaudiniai, jų teksto parengimo principai, santykis su originalais ar nuorašais, apibendrinamos spaudinių klaidos, S. Daukantui nebūdingi elementai.