Visuomenės senėjimo padariniai darbo rinkai ir įmonėms: tendencijos ir iššūkiai
LTLietuvos gyventojų senėjimas yra svarbus veiksnys, veikiantis šalies darbo rinką. Svarbu suprasti senėjimo priežastis, galimus padarinius ir numatyti būtinus darbo ir užimtumo politikos pokyčius, kurie ne tik padėtų šalies ūkiui prisitaikyti prie naujos demografinės padėties, bet ir prisidėtų prie demografinių disproporcijų mažinimo. Straipsnyje apibūdinama Lietuvos gyventojų amžiaus struktūra, pateikiama vidutinio Lietuvos gyventojų amžiaus dinamika nuo 1959 m., nagrinėjama gimstamumo statistika, tikėtinos gyvenimo trukmės rodiklis, aptariama vyresnių nei 60 m amžiaus gyventojų dalies visuomenėje prognozės iki 2050 m. Nacionaliniai rodikliai nagrinėjami tarptautinio demografinio gyventojų senėjimo kontekste. Užimtumo atžvilgiu nėra pagrindo vienareikšmiai teigti, kad gyventojų senėjimas turi tik neigiamų ar teigiamų padarinių. Reikėtų kalbėti veikiau apie tam tikrus iššūkius, kurių atsiranda darbo rinkoje senstant gyventojams: darbo jėgos trūkumą, profesinio pasirengimo (žinių ir įgūdžių) neatitikimą, nepakankamą gebėjimą prisitaikyti prie gamybos (darbo vietų) poreikių ir būtinumą skatinti ekonominį vyresnio amžiaus gyventojų aktyvumą. Gyventojų senėjimas yra kompleksinė problema, kuri paliečia įvairius darbo rinkos elementus ir pasireiškia nacionaliniu, regioniniu, įmonių ir individualiu lygmeniu. Todėl, senstant visuomenei, vienas iš pagrindinių iššūkių yra būtinumas užtikrinti kompleksinį atsirandančių problemų sprendimą derinant išorines sąlygas su vidinėms vyresnio amžiaus gyventojų nuostatomis ir galimybėmis.Reikšminiai žodžiai: Darbingo amžiaus asmenys; Darbo rinka; Demografija; Gyventojų senėjimas; Mobilumas; Senjorai; Senėjanti visuomenė; Socialinė atsakomybė; Visuomenės senėjimas; Aging of society; Aging population; Aging society; Demographics; Elderly people; Labor market; Labour market; Mobility; Social responsibility; Working age.
ENAgeing Lithuanian population is the essential factor influencing labour market of the country. It is important to understand reasons of ageing and potential consequences, and to foresee vital changes in labour and employment policies, helping to adapt the economy of the country to new demographic situation, and influencing the reduction of demographic disproportions. This article includes identification of age structure of Lithuanian citizens, presentation of average age dynamics of Lithuanian citizens from 1959, analysis of birthrate statistics and rate of life expectancy, and discussion on prognosis of citizens in the society older than 60 years of age by 2050. National indexes are analysed in the context of international demographic ageing of citizens. As far as the employment is concerned, there is no reason to unambiguously state that citizen ageing has only negative or positive consequences. Therefore, the reference should be to particular challenges occurring in labour market when citizens start to age, i.e. labour shortage, inadequacy of professional qualification (knowledge and skills), insufficient capacity to adapt to production (workspace) needs, and necessity to motivate economic activity of elderly citizens. Ageing population is a complex problem, which affects various elements of labour market, and is expressed in national, regional and individual level. Therefore, when the society starts to age, one of the main challenges is the necessity to ensure complex solution of arising problems coordinating external conditions with internal attitudes and capabilities of elder citizens.
- Darbo, gyventojų užimtumo bei darbo rinkos politikos tyrimai Lietuvos raidos kontekste / Boguslavas Gruževskis. Socialinė raida ir politika. Vilnius: Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba, 2011. P. 61-91.
- Relationship between population aging and Lithuanian regional development indicators / Daiva Labanauskaite, Laura Astrauskaite. Socialiniai tyrimai. 2011, Nr. 4 (25), p. 5-15.
- Relationshipship between the population aging and the supply of services in different regions in Lithuania / Daiva Labanauskaitė, Laura Astrauskaitė, Deimena Kiyak. Regional formation and development studies. 2012, Nr. 2 (7), p. 86-98.
- Šeimos revoliucija? : iššūkiai šeimos politikai / Vlada Stankūnien, Aiva Jonkarytė, Sarmitė Mikulionienė, Algimantas Alfonsas Mitrikas, Aušra Maslauskaitė. Vilnius : Socialinių tyrimų institutas, 2003. 387 p.
