Žinių ekonomika: teorija ir iššūkiai Lietuvai

LTStraipsnyje pristatomos su Lietuva susijusios žinių ekonomikos plėtros problemos. Ekonomikos ir visuomenės pažangą stumia interesai. Tačiau ne mažesnę reikšmę pažangai turi idėjos (principai, žinios, hipotezės). Šalia globalizacijos dažnai minimos sąvokos yra žinių visuomenė, žinių ekonomika, informacinė visuomenė, informacinė ekonomika. Žinių kūrimo, platinimo ir naudojimo mastai rodo, kad žinios tapo svarbiausiu ekonomikos augimo veiksniu. Visas prielaidas žinių ekonomikos plėtra galima sugrupuoti į keturias dalis: ekonominės ir institucinės priemonės, stiprinančios paskatas efektyviai naudoti tradicines ir naujas žinias bei sudarančios palankias sąlygas plėtoti verslą; gyventojų švietimas ir lavinimas, sudarantis prielaidas naujų žinių kūrimui, sklaidai ir naudojimui; IRT infrastruktūros dinamiška plėtra, užtikrinanti moderniausių IRT naudojimą ir visuotinį prieinamumą; inovacijų sistema, apimanti įmones, tyrimo centrus, universitetus, konsultantus ir kitas organizacijas ir garantuojanti pasaulinių žinių įsisavinimo ir adaptavimo vietos reikmėms ir naujoms technologijoms kurti efektyvumą. Lietuvoje žinių ekonomika sietina su laiku privatizuotu telekomu ir užsienio investuotojų atėjimu į mobiliąsias telekomunikacijas. Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, žinių ekonomikai lemtingą poveikį daro žinių gamyba universitetuose ir tyrimai įmonėse. Be žinių gamybos, nemenkų pastangų reikalauja žinių vadyba, kurios ypatumai kyla iš mokslinio žinojimo savitumo.Reikšminiai žodžiai: Inovacijo; Universitetai; Žinių ekonomika; Žinių ekonomika, inovacijos, aukštosios technologijos, Europos Sąjunga, Lietuva; Inovations; Knowledge economy; Knowledge economy, innovation, high technology, European Union, Lithuania; Universities.

ENThe article introduces issues on the development of knowledge-based economy associated with Lithuania. An economic and public progress is driven by interests. However, a significant impact on the progress is made by ideas (principles, knowledge, hypotheses). Close to globalisation are such concepts as knowledge society, knowledge economy, information society, and information-based economy. Extent of knowledge creation, distribution, and usage shows that the knowledge became the most important factor of economic growth. All assumptions about the development of knowledge-based economy may be grouped to four categories: economic and institutional arrangements enhancing incentives to use conventional and new knowledge effectively, and creating favourable conditions to develop business; education and and training of citizens forming assumptions for the creation, distribution and usage of new knowledge; dynamic development of ICT infrastructure ensuring the usage of state-of-the-art ICT and public access; innovation system including companies, research centres, universities, consultants, and other organisations, and guaranteeing the effectiveness of global knowledge absorption and adaptation in order to create local uses and new technologies. In Lithuania knowledge-based economy is associated with timely privatisation of telecom and entry of foreign investors to mobile telecommunications. As elsewhere in the world, in Lithuania knowledge-based economy is vitally influenced by knowledge creation in universities and researches in companies. Besides the creation of knowledge, major efforts are required by knowledge management, the peculiarities of which arise from specificity of scientific awareness.