Conceptual metaphors in the discourse of Paksas (2003-2004)

LTŠiuolaikinėse demokratinėse visuomenėse, kur politinis gyvenimas realizuojamas per atskirų politinių partijų, piliečių daugumos išrinktų lyderių veiksmus bei įvairias politines ideologijas, neatskiriamu politinės kultūros elementu tampa politinis diskursas, fiksuojantis nuomonių įvairovę, o dažnai ir jų konfliktą. Konfliktinę komunikaciją politiniame diskurse galima laikyti politinės lingvistikos tyrimo objektu, kadangi valdžios puolimas ir laimėjimas vyksta per įvairių politinių jėgų konfliktą, išreiškiamą per diskursą. Prezidento R. Pakso politiniame diskurse dominuoja tokios konceptualiosios metaforos: VALSTYBĖ – PASTATAS, POLITIKA – KELIONĖ, LIETUVOS POLITIKA – SERGANTIS ASMUO IR POLITIKA – KARAS, apskritai būdingos politiniam diskursui. Konceptualiosios metaforos, kurių pagrindu sukurtas tekstas, per kalbines metaforas leidžia R. Paksui priskirti aukos vaidmenį, o jo oponentams – puolėjų, žmonių, kurie griauna valstybę, trukdo keliauti demokratijos keliu ir yra sumaišę idėjinius priešus su karo priešais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kognityvinė lingvistika; Konceptualioji metafora; Konceptualiosios metaforos; Konfliktinė komunikacija; Politinis diskursas; Cognitive linguistics; Conceptual metaphors; Conceptual methaphor; Conflict communication; Political discourse.

ENIn modern democratic societies, political life is embodied through the actions of politi cal parties, their duly elected leaders, and various political ideologies. In this context, politi cal discourse, which records a variety of opinions and, frequently, their conflict, becomes an inseparable element of political culture. Conflict communication in political discourse may be perceived as the main research object of political linguistics, because the attack and winning of governmental positions oc cur in the context of the conflict of various political forces. That conflict is expressed through discourse. The conceptual metaphors THE STATE IS A BUILDING, POLITICS IS A JOURNEY, LITHUANIAN POLITICS IS A SICK PERSON and POLITICS IS WAR prevail in Paksas's political discourse. These conceptual metaphors are generally typical of political discourse. The conceptual metaphors which provide a basis for text creation through linguistic me taphors allow the features of a victim to be attributed to Paksas. His opponents are granted the characteristics of attackers, people who are destroying the state, obstacles in the way of democracy who confuse ideological enemies with enemies of war. [From the publication]