LTStraipsnyje analizuojami koncepto „lietuviai“ pagrindiniai aspektai Rytų Latvijos (Latgalos) kultūrinėje aplinkoje. Tyrimo pagrindą sudaro „Latgalos lingvoteritorinio žodyno“ (2012) straipsniui „Lietuviai“ autorės surinkti šaltiniai: latgalių tautosakos tekstai, antroponiminiai ir toponiminiai duomenys, latgalių literatūra, istorijos, sociologijos ir etnologijos tyrimai, publicistika. Žodyno straipsnyje autorė padarė išvadą, kad konceptas „lietuviai“ Latgalos kultūrinėje aplinkoje atskleidžiamas trimis aspektais: etnolingvistiniai kontaktai, valstybingumo idėja; šiuolaikiniai lietuvių kultūros ženklai Latgaloje. Šiame straipsnyje, pasitelkiant kognityvinės semantikos teorines išvadas, koncepto „lietuviai“ semantinė struktūra analizuojama pagal tokį principą: nominatyvinis laukas (etnonimo variantai: leiši, lītaunīki, litviaki, lītuvīši, leitovīši); interpretacinis laukas (vertinamoji nuostata opozicijoje „savas-svetimas“), kuriame išskiriama religinė, socialinė (užsiėmimas, gyvenamoji erdvė), socialinės kultūros (papročiai, tradicijos), lingvistinė (kalba, komunikacijos galimybė ir poreikis), perceptyvinė (išvaizda, paralingvistiniai požymiai), emociškai ir intelektualiai vertinamoji (būdo bruožai, temperamentas) zona. Šio tyrimo duomenys rodo, kad konceptas „lietuviai“ atskleidžia kelis bendrus požymius lietuvių ir latgalių kultūros istorijoje: bendra kilmė ir giminiškos kalbos, priklausymas katalikų tikėjimui, valstybingumo idėja, tačiau charakterio bruožų stereotipiškas suvokimas, kaip kaimynams būdinga, yra gana negatyvus (lietuviai vaizduojami kaip kvailiai, mušeikos, prekiautojai, savanaudžiai).Palyginus su kituose Latvijos etnografiniuose regionuose gyvenančių latvių įvaizdžiu apie lietuvius, Latgaloje lietuviai turi daugiau „savojo“ požymių (ryškiausiai tai atsiskleidžia koncepto socialinėje ir religinėje zonoje). To priežastis – Latgalos teritorijos ilgalaikė atskirtis nuo likusios Latvijos bei istorinis bendrumas su lietuviais (1561 m. Latgalos teritorija tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalimi, nuo 1569 iki 1772 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos (Žečpospolitos) dalis). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etnonimas; Kognityvinė semantika; Konceptas; Kultūrinė aplinka; Latgaliai; Lietuviai; Cognitive semantics; Concept; Cultural environment; Ethnonym; Latgalians; Lithuanians.
ENPaper analyses the basic aspects of the concept Lithuanians in the cultural environment of Eastern Latvia (Latgale). The basis of the research is the author's collected sources on the entry Lithuanians of "Latgale Linguo-Territorial Dictionary" (2012). These sources are Latgalian folklore texts, antroponymy and toponymy data, Latgalian literature, history, research in sociology and ethnology, and journalism. The author of the paper concludes that the concept Lithuanians in the cultural environment of Latgale can be described in 3 basic aspects: ethnolinguistic contacts; statehood idea; cultural signs of Lithuanians in contemporary Latgale. Using theoretical knowledge of cognitive semantics, the semantic structure of the concept "Lithuanians" in this paper is analyzed according to the following principles: nominative area (variants of the ethnonym Lithuanians , lītaunīki, litviaki, htuviši, leitovīši), interpretive area (evaluative attitude of the opposition „familiar – unknown“), which includes religious, social (occupation, living space), socio-cultural (customs and traditions), linguistic (language, necessity and possibility of communication), perceptive (outward appearance, paralinguistic features), emotionally and intellectually evaluative (character traits, temperaments) area. The obtained data of the research proves that the concept Lithuanians reveals several common features in Lithuanian and Latgalian cultural history: common origin, cognate languages, belonging to Catholic Church, statehood idea, while the stereotyped percept of character traits, typical for neighbours, is quite negative.In comparison with the perceptions of Lithuanians of those Latvians who live in other ethnographic regions of Latvia, Latgalians attribute more 'familiar' features to Lithuanians (most notably it is revealed in social and religious areas of the concept). It can be explained by the long-term spatial separation of Latgale from Latvia and historically formed common history with the Lithuanians, (in 1561 the territory of Latgale was a part of the Lithuanian Grand Duchy, from 1569 to 1772 a part of the common Polish-Lithuanian State, the Rzeczpospolita). [From the publication]