Practice-based film education in Lithuania: main actors and sites of struggle

LTKnygos skyriaus tikslas – atskleisti pagrindinius atstovus, veikiančius į praktiką orientuotos Lietuvos kino edukacijos srityje, išanalizuoti jų nuostatas ir pažiūrų pokyčius. Remiantis Pierre'o Bourdieu teorija, kino edukacijos sistema aiškinama kaip kovų arena, kurioje dalyvaujantys agentai pasitelkia įvairias veiklos strategijas, siekdami palaikyti ar pakeisti tradicinius santykius. Darbe siekiama nustatyti pagrindinius praktinio kino ugdymo etapus Lietuvoje, atskleisti skirtingų mokymo formų svarbą – susijusių su konservatorijoje susiklosčiusiu kino mokyklos modeliu, ir alternatyviomis, kurios įpareigoja mokytis kūrybos procese. Lietuva yra savita šalis, kurioje vertinama savarankiškai susiformavusių režisierių kūryba ir jų idėjos. Straipsnyje analizuojamas su aukštojo mokslo sistema susijęs konsertavorijos studijų modelis. Taip pat aptariamos galimos tokio modelio alternatyvos. Tyrimas atskleidžia kino edukacijos lauke veikiančių agentų pažiūrų skirtumus, skirtingas kultūros ir kino industrijos sampratas. Tai atskleidžia poreikį greta valstybinių švietimo mokyklų plėtoti nepriklausomų kino studijų veiklą, kuri praturtintų kinematografijos aplinką ir ugdytų naujus talentus. Kritišką kino industrijos vertinimą konservatorijoje ir neformalios kino praktikoje keičia jos pripažinimas ir palaikymas. Svarbiausia užduotimi lieka – aktyvus kino kūrėjų įsitraukimas į nacionalinės kino mokyklos puoselėjimą.Reikšminiai žodžiai: Kino edukcija; Kino istorija; Kino kultūra; Kino režisieriai; Kino specialybė; Lietuviškas kinas; Lietuvos kinas; Naujas kinas; Film culture; Film director; Film education; Film history; Filmmakers; Lithuanian film; New filmmakers.