Žodžio semantinė struktūra nominacijos požiūriu

LTTradiciškai daugiareikšmiame žodyje skiriama pagrindinė ir šalutinės reikšmės, kurios savo ruožtu skirstomos į tiesiogines ir perkeltines. Tokį požiūrį, kai į reikšmę žiūrima kaip į šnekos adresato suvokiamą apibrėžtą kalbos sistemos elementą galima vadinti statiniu. Kalbėtojo požiūriu reikšmė yra dinamiškas reiškinys, nes ji atsiranda kaip žodžio pavartojimo tam tikram dalykui pavadinti rezultatas (plg. perkeltinė reikšmė kaip pavadinimo perkėlimo rezultatas). Žodžio funkcija yra tam tikros daiktų, reiškinių ir pan. klasės (ar jos atstovo) pavadinimas. Tokiu būdu daugiareikšmis žodis susijęs su skirtingomis klasėmis, resp. denotatais. Pagal žodžiu pavadinamų denotatų klasių ryšius siūlome skirti keturias daugiareikšmio žodžio semantines zonas: prototipinio denotato aktualizacijos, denotato išplėtimo / su siaurinimo, denotato kito aspekto aktualizacijos ir naujo denotato įvardijimo zonas. Yra pagrindo manyti, kad tokia daugiareikšmio žodžio samprata adekvačiau atspindi mentalinius procesus, vykstančius kalbėtojo sąmonėje šnekos akto metu, kai pirmiau įvyksta tam tikro dalyko, reiškinio suvokimas, o vėliau eina jo įvardijimas. Tačiau leksikografijos praktikai gal būt tinkamesnis yra tradicinis statinis daugiareikšmiškumo supratimas, kai orientuojamasi į šnekos akto adresatą ir žodžio reikšmės išdėstomos pagal jų funkcinį reikšmingumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Daugiareikšmiškumas; Metafora; Nominacija; Žodžio semantinė struktūra; Metaphor; Nomination; Polysemy; Semantic structure of a word.

ENTraditionally, main and subsidiary meanings, which in turn are subdivided into direct and figurative meaning, are distinguished in the polysemous word. Such approach when the meaning is viewed as a defined element of the language system that is perceived by a speech addressee can be called static. From the speaker's viewpoint, the meaning is a dynamic phe nomenon because it emerges as a result of word usage to name a certain thing (cf. figurative meaning as a result of transfer of a name). The function of the word is naming a certain class of objects, phenomena, etc. (or its representative). This way the polysemous word is related to different classes of denotation. According to the links between classes of denotations na med by the word we propose to distinguish four semantic zones of the polysemous word: actualisation of the prototypical class, expansion / narrowing of the class, actualisa tion of another aspect of the class, naming a new class. There is a presumption to maintain that such conception of the polysemous word more adequately reflects mental processes that take place in the speaker's consciousness during a speech act when naming of a certain thing, phenomenon is preceded by its perception. However, traditional static conception of polyse my is perhaps more suitable for practice of lexicography when the focus is on the addressee of the speech act and the meanings of the word are listed according to their functional significance. [From the publication]