Nacionalinio tapatumo savikūra ir Lietuvos politinis elitas

LTStraipsnyje gvildenama, kaip keitėsi nacionalinio tapatumo supratimas ir požiūriai į nacionalinį tapatumą Lietuvai atgaunant nepriklausomybę ir ją atgavus. Siekiama pagrįsti nuomonę, jog Lietuvos išsilaisvinimą iš sovietinės okupacijos dera laikyti nacionalinio išsivadavimo judėjimo apraiška. Nacionalinis pakilimas po kurio laiko atsidūrė europinės denacionalizavimo nuostata grindžiamos politikos aplinkoje. Aiškinamasi, kokiomis aplinkybėmis Europos Sąjungoje susiklostė politinė denacionalizavimo nuostata ir kaip ji veikė nacionalinio tapatumo suvokimą bei raišką, paryškinami esminiai denacionalizacijos nuostatos bruožai. Kadangi Lietuvos politinis elitas, kurio branduolį sudaro buvusioji komunistinė nomenklatūra, labai greitai suvokė, jog Europos Sąjungoje nacionalinio tapatumo diskursas nėra palaikomas nei skatinamas, o laikomas įtartinu dėl jo sąsajų su nacionalizmu, tai nacionalinio tapatumo dalykai išnyko iš politinės darbotvarkės. Atkreipiamas dėmesys į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2006 m. priimtą rekomendaciją 1735 dėl sąvokos nation ir daroma išvada, jog Europos politikai ima suvokti nacionalinio tapatumo reikšmę įvairialypei eurointegracijai ir demokratijos plėtrai, o šitai verčia keisti ir politinę denacionalizacijos nuostatą. Vadinasi, Lietuvos politiniam elitui derėtų skatinti nacionalinio tapatumo savikūros programų įtvirtinimą. [Iš leidinio]

ENThe article conciders the changes of the understanding of national identity in the procęess of liberation from Soviet occupation and under conditions of regained independence. The outlook that the liberation from the Soviet occupation must be seen as the manifestation of national liberation movement is grounded. Another problem under concideration is the political attitude of denationalization which prevails in the European Union – how this attitude emerged and what are its impacts on national identity. The main features of the attitude of denationalization are exposed. Inasmuch as Lithuanian political elite whose core is formed from the former communist nomenclature quickly grasped that in the European Union the national identity discourse is`nt maintained but viewed as suspicious because of its ties with nationalism all the matters of national identity disappeared from political agenda. The attention is called to the recomendation 1735 concidering the concept of nation issued by the Parlamentary Assembly of the Council of Europe at 2006 and a conclusion is drawn that European political elite come to perceive the significance of national identity for many-sided European integration thus the necessity to innovate the attitude of denationalization emerges. Consequently, Lithuanian political elite must invite the creation of programs stimulating the auto-poiesis of national indentity. [From the publication]