LTStraipsnio tikslas - išsiaiškinti atsiprašymo raiškos ypatumus, būdingus įvairioms Europos kalboms. Atsiprašymo raiška neretai parodo tam tikras semantinius niuansus. Pagrindiniai šaltiniai – įvairūs aiškinamieji ir dvikalbiai žodynai, pokalbių knygos. Tirta medžiaga, atspindinti lietuvių, latvių, rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų, ispanų, italų ir anglų kalbų atsiprašymo raišką. Daroma prielaida, kad lyginant tokią medžiagą galima pastebėti ir tam tikras skirtingų tautų mentaliteto bruožus. Sukaupta medžiaga rodo, kad tik lietuvių, lenkų ir rusų kalbose atsiprašymui reikšti vartojami performatyviniai veiksmažodžiai „atsiprašau“, „przepraszam“, „извиняюсь“, rodantys paties adresanto atliekamą veiksmą. Kartais atsiprašymas reiškiamas pripažįstant kaltę. Tam daugelyje kalbų vartojami internacionalizmai (lot. mea culpa, angl. sorry, pranc. pardon) bei savos konstrukcijos, paprastai sudėtinio tarinio formomis. Daugelis tautų įprasta atsiprašymo raiška yra įtvirtinusios formas, primenančias prašymą. Jos nukreiptos į veiksmą, kurį turi atlikti adresatas, ir dažniausiai reiškiamos liepiamosios nuosakos 2-uoju asmeniu (liet. atleiskite, latv. piedodiet, atvainojiet, lenk, wybacz, ras. извините, простите, pranc. excusez-moi; ital. scusate, isp. disculpen, šved. förlät mig). Kartais prašymo atspalvį sustiprina įvairios šią reikšmę turinčios leksemos. Jos gali eiti junginiuose su veiksmažodžiais (liet. Prašau (prašom) atleisti; vok. Entschuldigen (verzeihen) Sie, bitte; pranc. Excusez-moi (pardonnez-moi), s 'il vous platt; ital. Laprego di perdonarmi) ar daikta vardžiais (vok. Ich bitte sehr (nochmals) um Entschuldigung; ras. Прошу прощения; pranc. Je vous demandepardon). Atsiprašymo raiška drauge gali turėti įvairių modalumo atspalvių.Leidimo atspalvį turintys atsiprašymai vartojami lietuvi ir rusų kalbose (Leiskite atsiprašyti; Разрешите (позвольте) извиниться). Lietuviai, lenkai, vokiečiai ir rusai atsiprašymui gali suteikti noro atspalvį (liet. Noriu atsiprašyti, lenk. Chcialem przeprosič; vok. Ich möchte mich entschuldigen; rus. Хочу извиниться). Kai adresantas atsiprašymo žodžius taria tarsi verčiamas aplinkybių, jo raiška įgauna privalėjimo, būtinybės atspalvį (liet. Reikia, tenka atsiprašyti; ras. Я должен извиниться; Я должен попросить извинения; vok. Ich muss mich entschuldigen). Nuoširdus atsiprašymas kartais turi apgailestavimo atspalvį (liet. Aš apgailestauju; Man gaila; latv. Es nožēloju; Cik žēl; ital. Mi rincresce; Mi displace; vok. Es tut mir leid; Ich bedauere es sehr, Wie schade; lenk. Mi przykro; Bardzo žaluję; pranc. Je regrette; isp. Lo siento; Lo lamento; Es unapena; ras. Сожалею; Жаль). Daugelis tautų atsiprašymą reiškia kaip tam tikrą sutrikimą, sumišimą (liet. Man nepatogu; Man nemalonu; vok. Es ist (mir) sehr unangenehm; pranc. Je suis dėsolė; ras. Мне очень неприятно). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Adresantas; Adresatas; Atsiprašymas; Kalbos etiketas; Kalbos etiketas, atsiprašymas, šnekos aktas, adresantas,; Šnekos aktas; Addressee; Addresser; Apology; Language etiquette; Language etiquette, apology, speech act, addresser, addressee; Speech act.
ENThe aim of the article is to find out the peculiarities of the expression of apology typical of various European languages. The expression of apology often shows particular seman tic shades. The main sources are as follows: various explanatory and bilingual dictionaries, conversation books. Thei material is chosen purposefully. The authors believe that these pub lications show the most characteristic, generally used expression which is typical of that language (culture). The investigated material reflects the expression of apology of the follo wing languages: Lithuanian, Latvian, Russian, Polish, German, French, Spanish, Italian and English. It is possible to make an assumption that comparing this material one can notice particular features of the mentality of different nations. The collected material shows that performative verbs atsiprašau, przepraszam which show the action performed by the addresser are used to express apology only in the Lithuanian and Polish languages. The form "извиняюсь" present in the Russian language is stylistical ly marked and used when talking in low style. Sometimes apology is expressed admitting fault. For this purpose in many languages internationalisms (Latin mea culpa, English sorry, French pardon) and own constructions, usually in the forms of the compound predicate are used. Many nations use forms which remind request in order to express apology. They are directed to the action which has to be performed by the addressee and are usually expressed by the second person of the imperative mood (Lithuanian atleiskite, Latvian piedodiet, atvainojiet, Polish wybacz, Russian извините, простите, French excusez-moi; Italian scusate, Spanish disculpen, Swedish förlät mig). Sometimes various lexemes having this meaning intensify the shade of request.They can be found in the combinations with verbs (Lithuanian Prašau (prašom) atleisti; German Entschuldigen (verzeihen) Sie, bitte; French Excusez-moi (pardonnez-moi), s'ilvous plait; Italian Laprego di perdonarmi) or nouns (German Ich bitte sehr (nochmals) um Entschuldigung; Russian Прошу прощения; French Je vous demande pardon). The expression of apology can have various shades of modality. Apologies having the shade of permission are used in the Lithuanian and Russian languages (Leiskite atsiprašyti; Разрешите (позвольте) извиниться). Lithuanians, Polish, Germans and Russians can pro vide the shade of desire for apology (Lithuanian Noriu atsiprašyti; Polish Chcialem przeprosič; German Ich möchte mich entschuldigen; Russian Хочу извиниться). When the addresser pronounces the words of apology as if forced by circumstances, its expression gets the shade of necessity (Lithuanian Reikia, tenka atsiprašyti; Russian Я должен извиниться; Я должен попросить извинения; German Ich muss mich entschuldigen). Sincere apology sometimes has the shade of regret (Lithuanian Aš apgailestauju; Man gaila; Latvian Es nožēloju; Cik žēl; Italian Mi rincresce; Mi displace; German Es tut mir leid; Ich bedauere es sehr 'aš labai apgailestauju'; Wie schade; Polish Mi przykro; Bardzo žaluję; French Je regrette; Spanish Lo siento (mucho); Lo lamento; Es unapena; Russian Сожалею; Жаль). Many nations express apology as some sort of embarrassment, confusion (Lithuanian Man nepatogu; Man nemalonu; German Es ist (mir) sehr unangenehm; French Je suis dėsole; Russian Мне очень неприятно). [From the publication]