Mokslo kokybė: akademinis ir vadybinis konceptualizavimo aspektai

LTStraipsnyje analizuojamas kardinaliai besikeičiantis požiūris į mokslo kokybę. Kokybė yra imanentiškas mokslo požymis, todėl universitetai dažniausiai siekia mokslo kokybės. Tradiciškai mokslo kokybė vertinama, pasitelkiant epistemologines įžvalgas, kurios įgalina mokslininkus kritiškai reflektuoti savo mokslinės veiklos rezultatus. Tačiau modernios visuomenės iššūkiai universitetams formuoja naują požiūrį į mokslo kokybės kriterijus. Mokslo kokybę skatinama konstruoti kaip atvirą sistemą per veiklą, patirtį ir socialinius santykius. Todėl ją nusakantys reiškiniai siejami su vadybos procesu, siekiant užtikrinti žmonių veiklos suderinamumą, veiksmingumą. Šiame kontekste aktualu konceptualizuoti mokslo kokybę, remiantis reflektyvia analize, subjektų dialogine vaizduote ir naratyvais. Straipsnio autoriai kelia problemą, kad mokslo kokybės konceptui metodologiniu požiūriu šiandien trūksta operacionalizuoto turinio ir prasmės. Todėl pozicionuojamas straipsnio tikslas – atskleisti, kaip įvairūs bendrieji šiuolaikinės vadybos, politikos, sociologijos, švietimo mokslų teoriniai konstruktai įgalina integralų mokslo kokybės vadybinį ir akademinį konceptualizavimą, kuris sudaro sistemingo teorinio, prakseologinio kontekstualizavimo prielaidas. Straipsnio autoriai pripažįsta, kad konkrečių mokslo sričių ir krypčių vertinimo kriterijai yra skirtingi, tačiau diskusijos apie juos neplėtoja, nes straipsnio objektas yra mokslo kokybės vadyba. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kokybė; Mokslas; Vadyba; Management; Quality; Science.

ENArticle offers conceptual discussion on significantly changing point of view towards quality of science. Quality is an immanentic attribute of science and universities always aim for quality in science. Traditionally quality of science is based on epistemological insights which enable scholars for critical reflection of their research results. However, challenges of modern society produce new point of view about scientific quality which is oriented to be constructed as open system that encompass experience and social relationships. Moreover, quality of science is related with management. In a such context, conceptualization of quality of science should be based on the reflextive analysis, narratives, and dialogue of different subjects. The authors point to the problem that the concept of science quality lacks operacionalized content and meaning; therefore, authors aim to reveal how common contemporary management, political, sociological, educational theories empower for the integral academic and management of science quality conceptualization, which create preconditions for systemic theoretical, and praxeological contextualization. The authors have in mind that different scientific fields have distinctive criteria for quality evaluation, however, the article does not develop the discussion on the aforementioned criteria because the main objective is quality management. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Edukologija / Education