Ateities Lietuvos sienų vizija išeivių tekstuose XX a. 6-9 dešimtmečiuose

LTStraipsnyje pristatoma ateities Lietuvos sienų vizija išeivių tekstuose XX a. 6-9 dešimtm. Lietuvių išeiviai, atskirti nuo Lietuvos geležine uždanga, svajojo apie atsikūrusią Lietuvą ir šalia kitų klausimų aptarinėjo būsimos Lietuvos teritorijų klausimą. Ankščiausiai teritorijų klausimas buvo svarstomas XX a. 6 dešimtm. pradžioje ir 8 dešimtm. pabaigoje. Diskusijoje dalyvavo K. Pakštas, A. Gureckas, V. Viliamas, J. Riauba, K. Žeimis, M. Brakas, T. Venclova, A. Štromas. Buvo aptarti galimi sienų sprendimo būdai. Kalbėta apie tarpukario tarptautinių sutarčių svarbą, svarstytas ir galimas gyventojų plebiscitas ar tarptautinio arbitražo pagalba. Manyta, kad sprendimai turi priklausyti nuo abipusio dviejų šalių susitarimo, siūlyta galimybė sukurti kelių valstybių federaciją siekiant išlaikyti tarptautinį stabilumą ir taikius konfliktų sprendimo būdus. Mažiausiai ginčų kėlė Lietuvos-Lenkijos siena. Dažniau aptarinėta Lietuvos-Lenkijos siena, tačiau garsiai suabejojusių dėl to, kad ateityje Vilnius priklausys Lietuvai, nebuvo. Rytprūsių klausimas sulaukė taip pat nemenko dėmesio. Nepaisant glaudžių Lietuvos santykių su Rytprūsiais, daugeliu atveju buvo pastebėta, kad juos prijungti prie Lietuvos bus sudėtinga, tačiau įmanoma. Kai kurie išeiviai manė, kad Lietuva gebės juos prijungti ar bent jie sudarytų atskirą Baltijos šalių federacijos dalį. Baimintasi, kad Lietuvai prisijungus Rytprūsius, lietuviai netaptų šalies mažuma. Kiti manė, kad Rytprūsiai atiteks Vokietijai, Lenkijai ar Rusijai. Nerimą kėlė rusų kolonistai, kurie būtų nuolatinė galimų konfliktų su Rusija priežastimi.Reikšminiai žodžiai: Išeivija; Lietuvių išeivija; Lietuvos siena; Lietuvos teritorija; Politinė geografija; Sienos; Valstybės siena; Borders; Lithuanian emigrants; Political border; Political geography; Territory of Lithuania.

ENThe article presents the predictions of Lithuania's borders in writings of emigrants in 1950s – 1980s. People who emigrated from Lithuania and were separated from it by the iron curtain and dreamed about an independent Lithuania and, among other problems, discussed the question of future Lithuanian borders. The question of borders was discussed in the beginning of the 1950s up until the end of 1970s. Members of the discussion were: K. Pakštas, A. Gureckas, V. Viliamas, J. Riauba, K. Žeimis, M. Brakas, T. Venclova, A. Štromas. Possible border solutions were discussed. The importance of international agreements during the interwar period were discussed, also the probable plebiscite and the help of an international arbitration. Decisions were thought to depend on a mutual agreement between two countries, the possibility of creating a federation of a few states was considered in order to maintain international stability and peaceful methods of conflict resolution. The Lithuanian-Polish border created the smallest amount of conflict. The Lithuanian-Polish border was more commonly discussed, but there was no one who expressed doubt about Vilnius belonging to Lithuania. The problem of East Prussia received significant attention as well. Despite the close relationship between Lithuania and East Prussia, in many cases it was noted that, although difficult, it could be possible to append it to Lithuania. Some emigrants thought that Lithuania would be able to append East Prussia or at least to make it a part of the Baltic federation. Fear was expressed that, after appending East Prussia, Lithuanians might become a minority. Other thought that East Prussia would belong to Germany, Poland or Russia. Russian colonists caused anxiety, as they would be a reason for possible constant conflict.