Lietuvos miestų ir jų gyventojų skaičiaus bei struktūros kaita Nepriklausomybės metais

LTPo Nepriklausomybės paskelbimo (1990 m.) gerokai pasikeitė šalies politinis ir ekonominis-socialinis gyvenimas. Pertvarkant ūkį laisvosios rinkos pagrindais sumažėjo gyventojų užimtumas, padidėjo bedarbystė, emigracijos mastai pasiekė neregėtas aukštumas. Žmonių išvykimas keitė gyventojų skaičių, mažėjo miestų ir jų gyventojų. Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos miestų ir jų gyventojų kaita per 21 metus, nurodomos svarbiausios kaitos priežastys. Analizuojami konkrečių miestų grupių kaitos ypatumai, teritoriniai skirtumai. Išskiriami miestai, praradę daugiausia gyventojų (absoliutiniais rodikliais), ir miestai, kurių santykinė gyventojų kaita buvo didžiausia. Nagrinėjama emigracijos įtaka gyventojų amžiaus struktūrai, ekonominei šalies raidai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Depopuliacija; Emigracija; Gyventojai; Gyventojų skaičius; Kaita; Lietuvos miestai; Miestas; Miesto ppopulaicija; Populiacijos dinamika; Struktūra; Teritorija; Depopuliation; Dynamics; Dynamics of population; Emigration; Lithuanian towns; Number of the population; Population; Structure; Territory; Town; Twn; Urban populiation.

ENAfter the restoration of independence (1990), the political and social economic life of the country has markedly changed. The reformation of economy according to the principles of free market has left many people without occupation; unemployment and emigration rose to unprecedented high. Emigration has transformed Lithuania’s population: the number of towns and urban population has decreased. The article deals with the dynamics of Lithuanian towns and urban population in the 21 years of independence. The main causes of transformations are pointed out, the specific transformation patterns of groups of towns and territorial differences are analysed. Two groups of towns are distinguished: the towns most severely depopulated in terms of absolute indices and towns where the relative population dynamics was most noticeable. Also the influence of emigration on the age structure of the population and economic development of the country is discussed. [From the publication]