Eleuterijaus Zielejeviciaus knygos "Dangiškasis žvėrynas žemėje" iliustracijos

LT1651 m. (knygoje nurodyta 1650 m.) Vilniuje lenkų kalba išleista E. Zielejevičiaus knyga „Dangiškasis Žvėrynas žemėje“ – tai pirmasis Lietuvoje išspausdintas leidinys, skirtas Budslavo (Būdos) Dievo Motinos paveikslo kultui. Knyga skirta stebuklingojo paveikslo istorijos įvykiams įamžinti, ir jo kultui platinti; tekstą papildo puošnus titulinis puslapis ir trys iliustracijos. Aptariamas glaudus vaizdų santykis su tekstu; remiantis tekstu ir kitais rašytiniais šaltiniais (daugiausia Biblija), nagrinėjamas medžio raižinių turinys ir simbolika. Iliustracijos gana skirtingo pobūdžio: tituliniame puslapyje ir herbinėje kompozicijoje gausu simbolinių prasmių, čia ne tik vaizdais ir juos komentuojančiais įrašais pateikiama stebuklais garsėjanti vieta (miškų apsuptyje įsikūręs bernardinų vienuolynas, išgarsintas Dievo Motinos apsireiškimo ir 1614 m. gauto Švč. Mergelės Marijos paveikslo, netrukus išgarsėjusio dėl prie jo patiriamų malonių) ar pagerbiamas šios vietos ir knygos geradaris LDK medžioklis M. Dolmat-Isaikovskis, bet išdėstomi ir teologiniai Dievo Motinos doktrinos aspektai.Du kiti raižiniai, kurių viename vaizduojamas Budslavo bernardinų konventas ir jo konkreti geografinė aplinka, o kitame – Budslavo Dievo Motinos paveikslas altoriuje, yra kitokie – juose atpažįstamai pavaizduoti realūs to meto objektai. Šie raižiniai yra itin vertingi ikonografiniai šaltiniai bažnyčios architektūros ir altoriaus ikonografijos tyrimams. Tiesa, iliustracijoje, vaizduojančioje Budslavą ir jo apylinkes, į apibendrintai perteiktą realų vietovaizdį įterpiamas ir simbolinis Dievo Motinos apsireiškimo vaizdas. Taip vizualiniu būdu sujungiami skirtingu metu vykę reiškiniai, o Marijos apsireiškimas ir stebuklingas paveikslo veikimas parodomas kaip to paties nuolatinio, begalinio Dievo Motinos globos veikimo aspektai. Paskutinysis raižinys (altoriaus su paveikslu ir stebuklus primenančiais votais vaizdas) tikriausiai vaizduoja realų buvusio altoriaus vaizdą. Iškelta prielaida, kad šis raižinys nėra sukurtas specialiai knygai, bet išraižytas tarp 1647-1649 m. kaip savarankiškas paveikslėlis, skirtas Budslavo Švč. Mergelės Marijos paveikslo kulto platinimui. [parengta pagal anglišką santrauką]Reikšminiai žodžiai: Budslavas; Mažesnieji broliai observantai; XVII a. grafika; Eleuterijus Zielejevičius; Švč. Mergelės Marijos ikonografija; Budslav; Observant Franciscans; Graphic arts; Eleutery Zielejewicz; Iconography of the Mother of God.

ENThe earliest story of Budslav Mother of God picture, written by Eleutery Zielejewicz in Polish, is recorded in the book "Zwierziniec na ziemi niebieski to test puszcza Budzka laskami boskiemi opływająca, których ludzie przy cudownym obrazie Nas. Panny w kościele o. Bernardynów bedacym doznawaią" published in Vilnius in 1651 (the date in the book is given as 1650). The book was intended to record the historic events and to spread the cult of the painting; the text is supplemented by an ornate title page and three illustrations. The article discusses the close relationship between images and text; using the text and other written sources (particularly The Holy Bible), the content and symbols of woodcuts are examined. The nature of the illustrations is varied: the artistic expression of the title page and the coat of arms composition are abundant in the symbolic signs, they present a miraculous location (friary surrounded by woods, made famous by the appearance of the Virgin Mary and the miraculous painting of the Mother of God, which came into the monastery's possession in 1614). The book's benefactor and huntsman of the Lithuanian Grand Duchy Mikołaj Dołmat-Isajkowski is honoured in these illustrations as well and theological aspects of the Mother of God's doctrine are also presented.Two other woodcuts, one of them depicting Friary of Observant Franciscans in Budslav and its precise geographical surroundings, the second - the picture of Budslav Mother of God painting on the altar are of a different style - both presenting recognisable real objects of that time. These illustrations are valuable iconographic sources for the researching of architecture of the church and iconography of the altar. However, a rather realistic illustration depicting Budslav and its area also contains the symbolic image of the appearance of the Virgin Mary in a generalised real landscape. Thus, two separate occurrences are visually joined: the appearance of the Virgin Mary and the miraculous painting are presented as the aspects of constant and infinite patronage of the Mother of God. The last woodcut depicting the altar with the painting and miracle scenes, possibly presents the real image of the altar. The presumption is raised that this illustration was created as a separate image circa 1647 - 1649 to spread the cult of Budslav Mother of God painting and wasn't originally intended for this book. [From the publication]

• Oprawa artystyczna oraz pozareligijny aspekt zawartości barokowych druków służących propagandzie cudownych obrazów / Maria Kałamajska-Saeed. Socialinių tapatumų reprezentacijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūroje / sudarytoja Aistė Paliušytė. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2010. P. 259-276.
• Trakų bernardinų konventas ir bažnyčia – sunaikintas paveldas / Rūta Janonienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2018, t. 90, p. 255-273.