Poetinio kūrinio suvokimo pradinėse klasėse ypatumai

LTPoetinių kūrinių analizės pamokos pradinėse klasėse yra viena esmingiausių kalbinio ir literatūrinio vaikų ugdymo veiklos sričių. Poetinis kūrinys vaiko sąmonę veikia integruotąja žmogiškumo (gėrio, doros, pasaulio meilės) idėja ir tobulai įforminta kalba. Eiliuotą meno kūrinį vaikas suvokia kaip visuminį grožio ženklą, sunkiai sugebėdamas grožio sampratą motyvuoti, pagrįsti meno kalbos formomis. Apskritai grožio pajauta yra tarsi loginė ir emocinė atrama suvokti poetinį tekstą kaip vientisą meninį kūrinį, pažinti jo meninį savitumą. Tad grožio jausena, siekianti vaiko prigimtį, turi tapti esminiu orientyru analizuojant poetinį kūrinį pradinėse klasėse. Grožis – fenomenalus reiškinys, susijęs tiek su objektyviąja jo raiška, tiek subjektyviuoju suvokimu. Objektyvioji poetinio teksto grožio pusė – tai kūrinio vientisumas ir harmonija, patraukliai integruojamos meno kalbos formos, kurios išsyk atšviečia vaiko sąmonėje vadinamąją gerumo ir malonumo pajautą. Poetinio kūrinio grožio pajauta atsiranda subtiliai pažįstant teksto kalbos prasmes, tekstą suvokiant kaip dvasiškai pakylėtą ir patrauklų. Vaikas turi pažinti poetinio teksto metaforiką, suprasti pasaulio meninio įprasminimo savitumus. Akivaizdu, kad lemiamu veiksniu čia tampa poetinio kūrinio kalbos formų stebėjimas ir jų estetinis apibendrinimas. Estetinio apibendrinimo išgalės pradinėse klasėse dar gana menkos, todėl svarbiausią vaidmenį vaidina mokytojas, kuris stiprina vaiko intelektinį mąstymą, grindžiamą racionaliojo priežastingumo kalba, t. y. vaikas turi motyvuotai įrodyti kalbos formos daromą įtaką kūrinio poetiškumui. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Poetinis kūrinys; Lyrinis eilėraštis; Idėja; Lyrinis "Aš".

ENThe analysis of poetic works in primary forms is one of the most essential spheres of activities of linguistic and literary development of children. A poetic work affects a child’s consciousness by the integrated idea of humanness (kindness, morality, love of the world) and by a perfect language. The child perceives a rhymed work of art as a sign of beauty hardly being able to motivate the conception of beauty. The sensation of beauty must become an essential landmark in analysing a poetic work in primary forms. Beauty is a remarkable phenomenon related to both its objective expression and a subjective perception. The objective side of the beauty of a poetic text is the integrity and harmony of a creative work attractively integrated forms of artistic language, which immediately reflect the so-called sensation of kindness and pleasure in a child’s consciousness. A sensation of the beauty of a poetic work occurs when the text is perceived as a spiritually elevated and attractive. The child must recognise the metaphoric nature of a poetic text, understand peculiarities of giving the artistic meaning to the world. It is obvious that observation of linguistic forms of a poetic work and their aesthetic generalisation become a decisive factor here. Abilities of aesthetic generalisation in primary forms are still rather poor therefore a teacher plays the most significant role that strengthens the child’s intellectual thinking based on the language of rational causality, that is, a child must reasonably prove the impact that linguistic forms exert on poetry of the work.