Skaičiaus kategorija

LTŠiame straipsnyje nagrinėjama dabartinės bendrinės lietuvių kalbos skaičiaus kategorija. Diskusijai plačiai taikomi kalbų tipologijos tyrinėjimų rezultatai, ypač gyvumo ir skaičiaus hierarchijų lemiami skaičiaus sistemų ribojimai. Tipologinių ir pačios lietuvių kalbos duomenimis parodomas asmens įvardžių įtrauktinumas į vardažodžių kategoriją. Daugiausia Kauno VDU kompiuterinės lingvistikos centro tekstyno duomenų pagrindu tyrinėjama trilypė lietuvių kalbos skaičių sistema, kurioje dviskaita egzistuoja tik tam tikruose įvardžiuose ir nėra privaloma. Tokia sistema yra tipologiškai įmanoma ir gana dažna pasaulyje. Straipsnyje taip pat nagrinėjami vardažodžiai, kurių skaičius dėl įvairių priežasčių neskiriamas. Detaliau diskutuojama masės daiktavardžių grupė, jų neskaičiuojamumas, taip pat jų rekategorizacija, norint juos paversti skaičiuojamais, diskretiškais objektais. Kaip bendriausias daiktavardžio rekategorizavimo mechanizmų modelis pateikiamas Tayloro, atstovaujančio kognityvinei lingvistikai, modelis. Apžvelgiami defektyviniai daiktavardžiai, kurių skaičius neskiriamas, nors tai jų semantika ir leidžia daryti, taip pat daugiskaitiniai daiktavardžiai, kurių kaip tik baltų kalbose ypatingai daug. Skaičiaus sintaksės skyriuje analizuojamas sintaksinius ryšius rodantis derinimas, ypač skaičiaus derinimo problemiški atvejai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Skaičiaus kategorija; Gyvumo hierarchija; Defektiniai daiktavardžiai; Daugiskaitiniai daiktavardžiai.

ENThe article presents an analysis of the category of numbers in the contemporary standard Lithuanian language. The results of the analysis of language typology are widely applied, especially decisive limitations of number systems of vitality and number hierarchy. By typology and data of the Lithuanian language the inclusion of pronouns to the category of proper names is shown. On the basis of the data of the corpus of Kaunas VMU computer linguistics centre, a triple number system of the Lithuanian language is analysed, in which the dual exists only in certain pronouns and is not obligatory. Such a system is typologically possible and is quite frequent throughout the world. The article also analyses proper names, the number of which is identified in a number of ways. Mass nouns are discussed in detail, their unaccountability as well as their re-categorisation in order to turn them into countable and discrete objects. Taylor’s model, which represents the cognitive linguistics, is presented as a general mechanism for the re-categorisation of nouns. Defective nouns are reviewed but their number is not discerned (even though their semantics would allow for this to be done), as well as the plural nouns which abound in Aistian languages. In the section of the syntax of number the coordination that shows syntactical relations is analysed, especially problematic cases in coordinating the number.

• Abstrakčiųjų daiktavardžių daugiskaitos vartojimas ekonomikos kalboje ir norma / Ramunė Vaskelaitė. Kalbos kultūra. 2012, 85, p. 190-215.
• Dviskaitos vertimo ypatumai: lyginamasis tekstynais grįstas tyrimas / Jurgita Vaičenonienė. Darnioji daugiakalbystė 2024, 24, p. 257-278.
• Kartojamo veiksmo laiko raiška senuosiuose lietuvių kalbos raštuose / Ina Poškuvienė, Bronius Maskuliūnas. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2014, t. 20, p. 188-199.
• Varėnos šnektos daiktavardžio skaičiaus kategorija / Vitalija Karaciejūtė. Žmogus ir žodis. 2012, 1, p. 48-54.