LTStraipsnyje nagrinėjami vidiniai ir išoriniai Lietuvos nacionalinio saugumo veiksniai. Teigiama, kad pokomunistinės valstybės susiduria su įvairiomis saugumo grėsmėmis, pasireiškiančiomis vidaus ir užsienio politikoje. Saugumo politikoje pabrėžiama konceptualinė valstybei kylančių grėsmių ir valstybės pažeidumų (angl. vulnerabilities) perskyra. Apžvelgiant išorines grėsmes, akcentuojami ekonominiai ir politiniai pavojai, kuriuos kelia kaimyninė Rusija (poveikis energetikos sektoriui, tranzitas bei vizos į Kaliningrado sritį). Straipsnyje taip pat nurodomi svarbiausi vidiniai saugumo rizikos veiksniai, t.y. veiksniai, kuriuos gali valdyti pati valstybė (alternatyvių energetikos resursų šaltinių paieška, Klaipėdos uosto apkrova, emigracija). Taip pat pabrėžiama korupcijos, žemo visuomenės pasitikėjimo valstybės institucijomis ir valstybės politinės sistemos nestabilumo keliami pavojai Lietuvos nacionaliniam saugumui.Reikšminiai žodžiai: Tarptautinis saugumas; Kaliningradas; International security; Kaliningrad; Rusija (Russia).
ENThe article examines internal and external factors of Lithuania’s national security. It claims that post-communist states face diverse security threats in domestic and foreign policies. Security policy makes a conceptual distinction between threats to the state and state vulnerabilities. In reviewing external threats, the emphasis is on the economic and political dangers posed by the neighbouring Russia (influence in energy sector, transit and visas to Kaliningrad Oblast). The article also indicates the main factors of internal security risks, i.e. the factors that the state can control itself (searching for alternative energy resources, working loads in Klaipėda seaport, emigration). Threats posed to Lithuania’s national security by the corruption, the low level of public trust in state institutions and the instability of the political system of the state are also discussed.