LT1991 m. Lietuvoje prasidėjus ekonomikos transformacijai, keitėsi ir visuomenės požiūris į gyvenimo vertybes, profesinės veiklos motyvacija. Šie visuomenės savimonės ir organizacinės kultūros pokyčiai buvo reikšmingi valstybei pereinant prie rinkos ekonomikos, nes žmonių požiūris į darbą, sąžiningumą ir atsakomybę darbinėje veikloje lėmė asmeninio ir profesinio gyvenimo sėkmę bei gerovės augimą. Aptariamas laikotarpis yra išskirtinis ne tik Lietuvos, bet ir likusios Rytų bei Vakarų Europos kontekste, nes pareikalavo reikšmingų valdymo pokyčių. Tarptautiniu lygmeniu vyriausybės ir tarptautinės organizacijos turėjo ieškoti priemonių suvaldyti darbo išteklius ir rinką. Nacionaliniu lygmeniu vyriausybėms teko rasti geriausius vidaus ekonomikos ir konkrečių pramonės sektorių reformų sprendimus, kurie skatintų šalies bei ūkio efektyvumą ir konkurencingumą. Šiame straipsnyje analizuojamas žmogiškųjų resursų valdymas Lietuvoje 1989–2009 metais. Pirmiausiai skyrium aptariami trys Lietuvos ekonomikos transformacijos etapai, nagrinėjamas žmogiškųjų resursų valdymo kontekstas – darbo santykių situacija, darbo rinkos raida, valstybinis darbo santykių teisinis reguliavimas, narystės ES poveikis žmogiškųjų santykių valdymo sistemai Lietuvoje. Toliau pereinama prie žmogiškųjų resursų valdymo praktikos Lietuvoje tendencijų ir raidos analizės, aptariant žmogiškųjų resursų valdymo prigimtį, darbuotojų atrankos tendencijas, atlyginimo už darbą politiką lemiančius veiksnius, darbuotojų kompetencijų lygį ir kėlimo sąlygas. Pabaigoje pateikiamos žmogiškųjų resursų valdymo šalyje perspektyvos.Reikšminiai žodžiai: Darbo rinka; Darbo santykiai; Demografija; Ekonominiai indikatoriai; Profsąjungos; Valdymas; Žmogiškieji resursai; Žmonių išteklių vadyba; Žmonių išteklių valdymas; Demography; Economic indicators; Human recourses; Human resources management; Labor market; Labour market; Lithuania; Management; Trade unions.
ENDuring the economic transformation that started at 1991 in Lithuania, there was also a shift in the society's attitude towards values and professional motivation. These changes in the societal consciousness and organizational culture were important due to the nation's shift towards market economy. That is because people's opinion on work, honesty and responsibility in the workplace lead to personal and professional success and prosperity. This period was important not only to Lithuania, but to the rest of Eastern and Western Europe, because it required important changes of governance. Governments and international organizations had to search for means to control resources and the market on an international level. On a national level, governments had to find the best reforms for the domestic economy and specific industry sectors, which would promote efficiency and competitiveness of the country and its economy. This article analyses the governance of human resources between 1989 – 2009 in Lithuania. First of all, three separate stages of Lithuania's economic transformation are outlined and the context for the governance of human resources is analysed – the details of work relations, labour market's development, government's legal regulation of work relations, the effect of EU membership on the governance of the system of human relations. Afterwards it moves on to the analysis of human resource management practices and development in Lithuania, discussing the nature of human resource management, trends of employee selection, factors impacting the salary policy, conditions for employee competence and its improvement. Lastly, the prospects of human resource management in the country are outlined.