Pirmasis filosofinio ugdymo Lietuvoje etapas: tarp scholastikos ir naujojo mokslo

LTStraipsnyje aptariamas scholastinis filosofinio ugdymo Lietuvoje etapas (XVI – XVIII a.), kuris sutampa su profesionalaus – mokyklinio filosofinio ugdymo Lietuvoje pradžia. Straipsnio autorius analizuoja šio ugdymo formą bei turinį tuometinio europinio filosofinio ugdymo kontekste. Prieinama prie išvados, kad šis ugdymas išlaikė klasikinę scholastinę to meto Europos universitetuose bei mokyklose praktikuojamą ugdymo formą, apimančią paskaitas, disputus, egzaminus, bakalauro ir magistro tezes bei egzaminus. O ugdymo turinys iš esmės nutolo nuo klasikinės viduramžių scholastikos – Lietuvos mokyklose dėstyta vadinamoji antroji (Renesanso ir Naujųjų amžių laikotarpio) scholastika, papildyta kai kuriais tų epochų filosofijos ir gamtotyros elementais. Daugiausiai tų elementų buvo politinės filosofijos, fizikos ir metafizikos disciplinose. Tuo tarpu etika ir logika išliko tradiciniais scholastiniais dalykais, jų beveik nepaveikė jokios naujojo mokslo ir filosofijos įtakos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etinis ir politinis ugdymas; Klasikinė ir antroji scholastika; Scholastinis ugdymas Lietuvoje; Scholastinis ugdymas Lietuvoje, klasikinė ir antroji scholastika, etinis ir politinis ugdymas; Classical and second scholasticism; Ethical and political education; Scholastic education in Lithuania; Scholastic education in Lithuania, classical and second scholasticism, thical and political education.

ENArticle analyses the scholastic stage of education in Lithuania (XVI–XVII centuries), which coincides with the beginning of professional philosophical education in Lithuania. The author of the article concentrates on the form and content of that education as well as on its European context. The analysis comes to conclusion that the above mentioned education preserved the traditional scholastic form prevailing in contemporary European universities, which included lectures, disputes, exams, bachelor‘s and master‘s thesis and exams. Meanwhile the content of education basically digressed from classic medieval scholasticism – the so called Second Scholasticism. The content included some elements of natural sciences, and the philosophy of the Renaissance and New Ages was lectured upon in the schools of the Great Duchy of Lithuania. Those new elements were mostly included in political philosophy, physics and metaphysics. Ethics and logic remained predominantly traditional scholastic disciplines. They experienced hardly any influence from the new sciences and philosophy. [From the publication]