LT[...] Tyrimo objektu pasirinkus 5-12 kl. mokinių nuostatas į saugumą mokykloje, keliamas straipsnio tikslas – ištirti mokinių, gyvenančių skirtingų socialinių charakteristikų šeimose, nuostatas į saugumą mokykloje kaip kokybiško ugdymo(si) prielaidą. Naudoti šie metodai: teorinė analizė, siekiant nustatyti ištirtumo lygį analizuojamos problemos klausimais; dokumentų analizė, apklausa raštu. Siekiant atskleisti skirtingų šeimos charakteristikų mokinių nuostatas į saugumą mokykloje, empiriniam tyrimui buvo pasirinktas apklausos raštu metodas. Apklausoje raštu dalyvavo 2064 penktų-dvyliktų klasių Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokinių. Mokinių apklausa raštu apėmė šiuos aspektus: saugumo jauseną, santykių su mokytojais ir bendraamžiais patyrimą, patyčių iš mokinių ir pedagogų dėl savo šeimos socialinės ir materialinės padėties, gyvenimo būdo, patirtį. Mokinių atsakymai analizuoti atsižvelgiant į respondentų tėvų socialines charakteristikas, remiantis šiais požymiais: šeimos struktūra, vaikų skaičius šeimoje, tėvų išsilavinimas, užimtumas, materialinė padėtis, patiriami sunkumai šeimoje. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog kokybiškas ugdymas(is) mokykloje yra neatsiejamas nuo mokinių nuostatų į saugumą mokykloje. Mokinių saugumas mokykloje siejasi su šeimų socialinėmis charakteristikomis, ypač su tėvų išsilavinimu, socialine ir materialine padėtimi, tėvų socialinėmis ligomis.Apibendrinant mokinių nuomonės apie galimybę mokytis saugioje mokyklinėje aplinkoje tyrimo rezultatus teiktinos šios išvados: dalis Lietuvos mokinių nesijaučia saugūs mokykloje; saugumo jausmas mokykloje mažiau būdingas mokiniams, kurių tėvai turi pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą; gyvena su vienu iš tėvų, kitam laikinai išvykus dirbti į užsienį; tėvai gauna materialinę paramą iš valstybės, kitų institucijų, mokyklos, tėvai ar vienas iš jų piktnaudžiauja alkoholiu ar yra įkalinimo įstaigoje; mokinių nuomone, jų šeimoje materialinė padėtis yra sunki. Tyrimo duomenys rodo tendencijas, jog kuo tėvų socialinė padėtis geresnė, šeima socialiai ir materialiai saugesnė, tuo mokiniai dažniau teigia, kad patiria saugumo jausmą mokykloje. Mokinio nuostatoms į saugumą mokykloje lemiamą vaidmenį turi santykiai su bendramoksliais ir juos ugdančiais pedagogais. Mokinio nesaugumo jausenai didžiausią poveikį turi žeminančių santykių su kitais mokiniais ir pedagogais patyrimas. Saugumas mokykloje yra esminė kokybiško ugdymo(si) mokykloje prielaida. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kokybiškas išsilavinimas; Mokiniai; Mokiniai, kokybiškas švietimas, socialinės šeimos charakteristikos, saugumas, mokykla; Mokykla; Saugumas; Socialinės šeimos charakteristikos; Pupils; Pupils, quality education, social characteristics of family, safety, school; Quality education; Safety; School; Social characteristics of family.
ENSchoolchildren's safety at school as a condition for quality education. The present article examines the attitude of pupils from Forms 5 to 12 who live in families of different social characteristics towards safety at school. To disclose the altitudes towards safety at school of pupils coming from families of different social characteristics, a written survey method was chosen for the empirical research. 2, 064 pupils of Forms 5 to 12 in Lithuanian comprehensive schools participated in the written survey. The pupils' survey covered the following aspects: the feeling of safety; the experience of relations with teachers and peers; and the experience of being subjected to humiliation by peers and teachers because of the social and finacial situation of one's family or its lifestyle. As proved by the research outcomes, pupils' safety at school was related to the social characteristics of their families and parents' social illnesses. The research outcomes brought out the following trends: the better was the parents' social status, the safer was the financial and social situation of the family, and the safer the pupils felt at school. [From the publication]