The Analysis of the special education system's legislation in Lithuania

LTStraipsnyje analizuojami 1991-2012 metais priimti teisės aktai reglamentuojantys specialiojo ugdymo sistemą. Nors Lietuvoje gana gerai ir pakankamai greitai parengiami ir priimami teisės aktai reglamentuojantys neįgaliųjų aplinkos pritaikymą, ugdymą, integraciją į visuomenę. Tačiau šie teisės aktai įgyvendinami labai lėtai ir problemiškai: teisės aktai dažnai priimami, bet nenumatomos arba numatomos labai menkos lėšos jų įgyvendinimui. Šalyje lėtai gerėja visuomenės požiūris į neįgalius ugdytinius ir jų šeimas. Straipsnyje naudojami mokslo šaltinių, statistinių duomenų bei teisės normų analizės tyrimo metodai. Iki šiol Lietuvos mokyklos nėra tinkamai pasirengusios priimti neįgalius vaikus, nes jose trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų gebančių dirbti su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių, nepritaikyta aplinka, neįvestas, palydo ir skaitovo etatai, stinga specialių, mokymo priemonių, ir kt. Lietuvoje kuriama įvairių tipų mokyklų sistema, kuri bando sudaryti sąlygas specialiuosius poreikius turintiems vaikams mokytis, tenkinti visus vaikų lavinimosi poreikius. Bendrojo lavinimo mokyklos vaikus, turinčius specialiųjų poreikių, integruoja pagal lanksčią sistemą: vieni integruojami į bendrąsias klases, kiti – pedagogų ugdomi namuose. Lietuvoje dar nesukurta įvairių tipų atvirų mokyklų sistema, sudaranti sąlygas specialiųjų poreikių vaikams mokytis, tenkinti jų poreikius pilnutiniam ugdymui(si). Teisinės bazės analizė rodo, kad Lietuva įstatymiškai gerai pasirengusi integruoti neįgalius vaikus į ugdymo sistemą, tačiau realybė prasilenkia su teorija.Mokyklos (pedagogų kolektyvai) turėtų pripažinti savo mokinių poreikių įvairovę ir reaguoti į ją pasirinkdamos skirtingus ugdymo būdus, metodus ir skirtingą mokymo tempą, teikdamos kvalifikuotą specialiąją pedagoginę, psichologinę bei socialinę pagalbą. Viena iš pagrindinių vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, integracijos sėkmės sąlygų – bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų požiūris į integraciją, jų pasirengimas ugdyti šiuos vaikus. Mokytojai turėt ne tik žinoti specialiojo ugdymo bendruosius reikalavimus, būti susipažinę su įvairiomis negalių rūšimis, gebėti individualizuoti, adaptuoti ar modifikuoti ugdymo programas, bet ir gerai orientuotis specialiojoje didaktikoje, gebėti tinkamai bendrauti su tėvais, auginančiais neįgalius vaikus, bendradarbiauti su kitais specialistais ir mokėti dirbti komandoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Integracija; Specialiojo ugdymo sistema; Specialūs ugdymo(si) poreikiai; Specialūs ugdymosi poreikiai; Teisiniai aktai; Integration; Legislation; Special education system; Special educational needs.

ENIn this article the laws governing the special education system formed in 1991-2012 are analyzed. Although Lithuania is very fast and well prepared in adopting legislations concerning the environmental adaptation of the disabled people, their education and integration into the community, the implementation of those laws is very slow and problematic: the laws are adopted but the funding is not provided or the provided amount is too low for iheir implementation, the attitude of society to disabled students is changing too slowly. In this article the methods of scientific literature, statistics and law analysis were used. Up to now, Lithuanian schools are not properly prepared to accept disabled children because of the lack of highly skilled professionals who would be able to work with children with special needs. There are also problems of not adapted environment for those children, not implemented posts of teacher's assistant, attendant and reader, the lack of specific teaching means and the society's directional attitude towards the disabled student and their families can still be felt. While exanimating the legal base it can be concluded that Lithuania theoretically is well prepared for the integration of disabled children into the education system, but the reality is in odds with the theory. Schools (teachers' groups) should recognize the variety of needs of their students and adjust to it by choosing different educational approaches, methods and different learning pace and by providing qualified special educational, psychological and social assistance. [From the publication]