Jews and others in Vilna-Wilno-Vilnius : invisible neighbors, 1831-1948

LTStraipsnyje svarstomi tapatybės klausimai 1831-1948 m. Vilniuje. Apžvelgiama Vilniaus miesto statistika, liudijanti Vilniaus gyventojų tautybes ir išpažįstamus tikėjimus. Informatyviausi duomenys apie XIX a. Vilniaus gyventojus pateikti lenkų istoriko Michal Baliriski darbuose: XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje suskaičiuojama nuo 35 iki 50 tūkstančių miesto gyventojų, kurių didžiąją dalį (apie du trečdalius) sudarė žydai. Antra didžiausia socialinė miesto grupė buvo bajorija (apie 6600 atstovų). Vilniaus miestas pasižymėjo religine ir tautine įvairove: be žydų čia gyveno katalikai, stačiatikiai, unitai, liuteronai, kalvinistai, musulmonai totoriai ir karaimai. Dauguma Vilniaus miesto katalikų buvo lenkai (pagal kalbą ir kultūrą), tačiau taip pat tarp jų buvo ir baltarusių bei lietuvių. Teigiama, jog multikultūrinė Vilniaus istorija gali būti interpretuojama skirtingai. Visų pirma, miesto istorijoje galima ieškoti skirtingų tautybių ir religijų, kas įrodo žmogiškuosius gebėjimus taikiai sugyventi nepaisant kultūrinių skirtumų. Tačiau taip pat įmanomos ir kitos, daug niūresnės interpretacijos: analizuojant tautinius-religinius santykius XX a. pradžioje aptinkama žinių apie neapykantą „kitam“ ir smurtą. Vertinant Vilniaus multikultūriškumą per visą šimtmetį paaiškėja, jog skirtingų kultūrų atstovų santykiai keitėsi nuo susidomėjimo iki ignoravimo ir neapykantos. Nors Vilnius ir negalėtų tapti idiliško multikultūrinio miesto pavyzdžiu, tačiau Vilniaus kaip daugiataučio miesto suvokimas gali padėti susigrąžinti tai, kas buvo prarasta II pasaulinio karo metais.Reikšminiai žodžiai: Akultūracija; Etninė ir religinė įvairovė; Litvakai; Nacionalizmas; Tapatumas; Vilna; Vilnius; Vilnius; Žydai; Žydai, kiti, Vilnius; Žydiškas Vilnius; Acculturation; Ethnic and religious diversity; Identity; Jewish Vilnius; Jews; Jews, other, Vilnius; Litvaks; Nationalism; Vilna; Vilnius; Wilno.

ENThe article considers people's identity in Vilnius of 1831 – 1948. It outlines the statistics of the city of Vilnius, which reveals the nationalities and religions of its citizens. The most informative data about Vilnius' citizens in the 19th century are found in the works of the Polish historian Michal Baliriski. In the fourth decade of the 19th century the city had between 35 and 50 thousand citizens, the majority of which (about two thirds) were Jewish. The second largest social group was the nobility (6600 people). Vilnius was characterized by religious and national diversity: besides the Jews there were Catholics, Orthodox Christians, Ukrainian Greek Catholics, Lutherans, Calvinists, Muslim Tatars and Karaites. The majority of Catholics in Vilnius were Polish (by language and culture), but there were also Belarussians and Lithuanians among them. The multicultural history of Vilnius can be interpreted in a few different ways. First of all, it is possible to look for different nationalities and religions in a city's history, which would prove human capabilities to peacefully live together despite the cultural differences. However, there are other, more dismal interpretations – analyses of national and religious relations in the beginning of the 20th century reveal hatred for "others" and violence. During a hundred years in the multicultural Vilnius, relations between different cultures ranged from interest to disregard and hatred. Even though Vilnius could not become the idyllic example of a multicultural city, understanding Vilnius as a multinational city could help us get back what was lost during the years of World War II.

• A Multi-ethnic city in transition: Vilnius's stormy decade, 1939-1949 / Theodore R. Weeks. Eurasian geography and economics. 2006, Vol. 47, no. 2, p. 153-175.
• Didysis Vilniaus Seimas / Egidijus Motieka ; Lietuvos istorijos institutas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005. 360 p.
• Lukiškių kalėjimas kaip XXa. Vilniaus istorijos mikrokosmosas / Felix Ackermann. Vietos dvasios beieškant / sudarytoja Rasa Čepaitienė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. P. 186-231.
• Remembering and forgetting : creating a Soviet Lithuanian capital. Vilnius, 1944-1949 / Theodore R. Weeks. Journal of Baltic studies. 2008, vol. 39, no. 4, p. 517-533.
• The Gaon of Vilna : the man and his image / Immanuel Etkes ; translated by Jeffrey M. Green. Berkeley ; University of California Press, 2002. vii, 299 p.
• The Last days of the Jerusalem of Lithuania : chronicles from the Vilna Ghetto and the Camps, 1939-1944 / Herman Kruk ; edited and introduced by Benjamin Harshav. New Haven (Conn.) ; Yale University Press : 2002. LII, 732 p., [10] iliustr. lap.
• Tsevorfene bleter: the Emergence of Yung Vilne / Justin D. Cammy. Polin : studies in Polish jewry. 2001, 14, p. 170-191.
• Vilna as a centre of the modern Jewish press, 1840-1928 : aspirations, challenges. and progress / Susanne Marten-Finnis. Bern : Peter Lang, 2004. 197 p.
• Vilniaus Didžioji sinagoga / Algė Jankevičienė. Vilnius : Savastis, 2008. 31 p.
• War land on the Eastern front : culture, national identity, and German occupation in World War I / Vejas Gabriel Liulevicius. Cambridge : Cambridge University Press, 2004. viii, 309 p.
• Życie codzienne Wilna w latach II wojny światowej / Stanisława Lewandowska. Warszawa : Bellona, 2001. 390 p.