XVIII - XIX a. Lygumų, Pašvitinio ir Lauksodžio parapijų asmenvardžių bei vietovardžių fonetinės ypatybės

LTAptariamieji šaltiniai – Lygumų, Pašvitinio bei Lauksodžio parapijų 1753–1866 metų penkios krikšto registracijos knygos, saugomos bažnyčiose. Tas plotas priklauso panevėžiškių tarmei, šiaurės vakarų panevėžiškių patarmei, todėl 15000 asmenvardžių bei vietovardžių užrašymuose atsispindi tarmei būdingos fonetinės ypatybės. Po tikrinio vardo nurodomi jo užrašymo metai šaltiniuose. Jau XVIII a. pabaigoje buvo susiformavę daugelis tarmės bruožų. XVIII a. antrojoje pusėje jau buvo susiaurinti dvigarsiai am, an, greičiausiai ir em, en, kartais jau vienbalsinti ie, uo. Nekirčiuoti trumpieji balsiai i, u iš seno platinti į trumpuosius ė, o, nekirčiuoti ilgieji tokie balsiai retkarčiais siaurinti į i u. Balsiai a, u po minkštojo priebalsio kartais jau versti trumpuoju balsiu i. Nekirčiuoti trumpieji galūnės balsiai XVIII a. tarmėje pradėti labiau redukuoti. Šių balsių redukcija sustiprėjo XIX a. viduryje ir baigėsi per šimtmetį. Seniausi gretimų parapijų archyvai rodo, jog minėtosios tarmės ypatybės daugiau ar mažiau pasireiškė jau XVI a.Reikšminiai žodžiai: Antroponimai; Oikonimai; Fonetikos istorija.

ENDiscussed sources – five baptism books from Lygumos, Pašvitinis and Lauksodžius parishes from 1753–1866 period, held in churches. This area belongs to panevėžiškiai (Panevėžys area inhabitants) dialect, North Western panevėžiškiai sub-dialect, for this reason in recording of 15,000 personal names and local names one can see specific phonetic features. After a proper name, there is an indication of the year it was recorded in the sources. Already at the end of the 18th c., many of dialect features were formed. Already in the second half of the 18th c., diphthongs am, an were narrowed, most likely em, en as well, on some occasions ie, uo turned into single vowels. Unaccented short vowels i, u since older times were widened into short ė, o, unaccented long vowels sometimes were narrowed to i u. Vowels a, u after a soft consonant would become a short vowel i on some occasions. Unaccented short ending vowels in the 18th c. dialect started to be reduced. The reduction of these vowels increased in the middle of the 19th c. and ended in a century’s time. The oldest archives of neighboring parishes indicate that the mentioned features of the dialect were more or less pronounced already in the 16th c.