LTLietuva išsiskiria vienais aukščiausių ištuokų rodiklių ES, kurie su nedideliais svyravimais iš esmės nekinta jau daugiau nei tris dešimtmečius. Nors skyrybos gana dažnos, beveik nėra tyrimų, nagrinėjančių ištuokų socialinį mechanizmą. Šio straipsnio tikslas – remiantis tiksliausia populiacijos lygmens, o ne atrankinių tyrimų informacija, atskleisti individo socialinių ekonominių išteklių įtaką ištuokos rizikai Lietuvoje. Pristatomas tyrimas yra išskirtinis dėl savo empirinio šaltinio – 2001 m. gyventojų surašymo ir pirmųjų santuokų ir ištuokų registrų duomenų jungtinės bazės, kuri teikia informaciją apie visus susituokusius Lietuvos gyventojus. Nagrinėjama, kaip išsilavinimas ir užimtumo statusas modeliuoja skyrybų riziką vyrų ir moterų subpopuliacijose, kontroliuoja daugelį socialinių demografinių individualių ir partnerystės veiksnių. Tyrimas atskleidė, jog menki socialiniai ekonominiai ištekliai vyrams yra susiję su didesne skyrybų rizika, moterims žemas išsilavinimas mažina santuokos stabilumą, o užimtumo statusas neturi vienareikšmiško poveikio. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Skyrybos; Skyrybų determinantės; Skyrybų faktoriai; Socialiniai ekonominiai ištekliai; Šeimos stabilumas; Šeimos stabilumas ir socialiniai ekonominiai ištekliai; Divorce; Divorce factors; Socio-economic resources; Stability of marriage.
ENLithuania is one of the EU countries with very high divorce rates that are almost stable for more than three decades. Nevertheless, the underlying social factors of this pronounced demographic trend remain understudied. The aim of this article is to identify the effect of husbands and wives’ educational and economic resources on the stability of marriage. The study is based on the analysis of the census-linked dataset and thus covers the total first-time married population of Lithuania. The research results prove that low socioeconomic resources are associated with higher divorce risk for the male subpopulation in Lithuania: low education and out of employment status alleviate the divorce risk. In the female subpopulation the effect of educational attainment has the same direction as in the male subpopulation but employment status has an opposite direction effect. [From the publication]