LTStraipsnyje nagrinėjamos kūrybos bei kultūros industrijų idėjos iš filosofinės, sociologinės bei komunikacinės perspektyvos, drauge kritikuojama pastarųjų mokslų orientacija į „grynąjį protą“ nesiremiant socialiniais fenomenais. Nors kūrybos ir kultūros industrijų idėjos gali būti filosofijos, sociologijos ir komunikacijos mokslų sąveikos kanalas, autorius pažymi, kad netgi giminingi kultūros industrijų ir kūrybos industrijų diskursai plėtojami kaip nebendramačiai diskursai. Pasak autoriaus, čia kaltas ne tik teoretikų cechinis uždarumas, bet apskritai komunikacijos fenomenų ignoravimas filosofijoje ir sociologijoje. Straipsnyje pateikiamos kūrybos ekologijos ir kūrybos etikos gairės bei pabrėžiamas egzistencialiosios fenomenologijos indėlis plėtojantis komunikacijos mokslo šakoms, įskaitant kūrybos ir kultūros industrijas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Egzistencialioji fenomenologija; Kultūrinė industrija; Kultūros industrijos; Kūrybos ekologija; Kūrybinė industrija; Kūrybos ekologija; Kūrybos etika; Kūrybos industrijos; Kūrybos industrijos, kultūros industrijos, egzistencinė fenomenologija, kūrybos ekologija, kūrybos etika; Creative ecology; Creative ethics; Creative industries; Creative industries, cultural industries, existential phenomenology, creative ecology, creative ethics; Creative industry; Cultural industries; Cultural industry; Existential phenomenology.
ENArticle deals with the ideas of creative and cultural industries from philosophical, sociological and communication perspectives. Herewith it criticizes the orientation towards “pure reason” of these sciences when the theorists do not appeal to the social phenomena. Although the ideas of creative and cultural industries could be the channels of interconnection between philosophy, sociology and communication sciences, the author notices that even the akin discourses of creative industries and cultural industries have been developed as incommensurable ones. According to the author, the reason is not only the closeness of the theorists’ guilds but also the ignorance of communication phenomena in philosophy and sociology in general. The author presents the milestones of creative ecology and creative ethics and stresses the contribution of existential phenomenology in development of branches of communication science including creative and cultural industries. [From the publication]