Kapitalizmo vertinimas jaunosios kartos katalikų intelektualų darbuose tarpukario Lietuvoje
LTStraipsnyje nagrinėjama tarpukario Lietuvos jaunosios kartos katalikų intelektualų požiūris į kapitalizmą ir jo funkcionavimo ypatumus. Atskleidžiama, kad jaunieji katalikai intelektualai taikliai pastebėjo ir įvardijo realius to meto kapitalizmo ekonominius procesus, bet vertino juos remdamiesi ne ekonominėmis kategorijomis, o moralinėmis normomis. Pagrindinį dėmesį jie sutelkė į neigiamus jo socialinius padarinius, stengėsi atskleisti jų įtaką žmogaus dvasiai ir individo saviraiškai. Straipsnyje teigiama, kad nors jie ir pripažino, kad pagrindinis kapitalizmo dėsnis – pelno siekimas ir kaupimas – neišvengiamai provokuoja socialinę įtampą tarp darbdavių (savininkų) ir samdomųjų darbininkų, tačiau manė, kad tą įtampą galima įveikti vieninteliu būdu: darbdaviams ir darbininkams geranoriškai ir sąmoningai ribojant savo egoizmą, ieškant ne konfrontacijos, o bendradarbiavimo (partnerystės). Ekonominio veikimo rezultatai turi būti matuojami ne tik ekonominiu (naudos), bet ir etiniu (neprieštaringumo individo saviraiškos siekiams) masteliu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Individo saviraiška; Jaunos kartos katalikai intelektualai tarpukario Lietuvoje; Kapitalizmas; Katalikai; Saviraiška; Socialinis egoizmas; Socialinis teisingumas; Socialinė įtampa; Tarpukario Lietuva: jaunieji intelektualai; „kapitalistinė dvasia“; Capitalism; Capitalistic spirit; Catholics; Interwar Lithuania; Junior intellectuals; Self-expresion; Self-expression; Social egoism; Social justice; Social stress; Young generation of Catholic intellectuals in Lithuania between two World Wars.
ENArticle deals with the standpoint of the young generation Catholic intellectuals in Lithuania between two World Wars on capitalism as well as on the concequences of its functioning and influence upon a human spirit and possibilities of self-expression of an individual. Catholic intelectuals of young generation truly noticed and identified real economic processes of capitalism of that period, but they assessed the said processes basing themselves not on economic categories but on the moral norms. They concentrated their attention on its negative social consequences, tried to disclose their influence upon a human spirit and self-expression of an individual. Young Catholic intelectuals recognized that the principal law of capitalism – striving for profit and accumulation of it – inevitably provokes a social stress between employers (owners) and employees. It was thought that the said stress may be overcome in the only way: employers and emploees should voluntarily and consciously restrict their egoism and strive not for confrontation but for co-operation (partnership). A possibility of co-operation is attested by the circumstance that a "capitalistic spirit" is hidden in each human and it encourages the human to act and strive for the benefit, taking care of him- / herself. It is important to form the conditions for realization of this aim in practical activities to everybody, interpreting an individual not as a measure for pursuing a fixed object but as a close person who needs not only a verbal compassion, but also a concrete assistance. [From the publication]
