Geležies amžiaus gyvenvietė Kernavėje: ilgalaikio apgyvendinimo atspindžiai archeologinėje medžiagoje

LTStraipsnyje analizuojama geležies amžiaus (I-XII a.) archeologinės gyvenvietės Kernavėje struktūra. Analizuojant gyvenvietės radinius, kultūrinį sluoksnį ir objektus stengiamasi atskleisti, kokios yra jų erdvinio paplitimo gyvenvietėje tendencijos, kokių informacijų šios materialinės liekanos teikia apie realiai egzistavusios gyvenvietės struktūrų. Susisteminus medžiagą išsiskiria keliasdešimties metrų skersmens atskirų laikotarpių radinių ir objektų koncentracijos, kurios kiekvienu laikotarpiu lokalizuojamos vis kitoje vietoje. Tai rodo, kad didelį plotą užimanti archeologinė gyvenvietė iš tiesų buvo apgyvendinta retai, panašu, kad tik atskiromis vienkieminėmis sodybomis, kurios nestovėjo vienoje vietoje visą gyvenvietės egzistavimo laikotarpį - kas kiek laiko persikeldavo tam tikru atstumu nuo ankstesnės vietos. Sodybų „judėjimas" vyko apibrėžtos teritorijos ribose, o joje iš pavienių nedidelio skersmens koncentracijų ilgainiui ir susiformuoja daug didesnio skersmens archeologinė gyvenvietė. Čia atlikta analizė leido ištirti tikėtinas tokių sodybų vietas, tačiau dar labai trūksta duomenų apie pačių sodybų struktūrą ir išplanavimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kernavė; Geležies amžiaus gyvenvietė; Gyvenvietės struktūra; Erdvinė analizė; Ilgalaikis apgyvendinimas; Kernavė; Iron Age settlements; Settlement structure; Spatial analysis; Long-term habitation.

ENArticle analyses the structure of the archaeological Iron Age (lst-12th century) settlement at Kernavė. By analysing the settlements finds, cultural layer, and features, an effort was made to reveal what were the tendencies of their spatial distribution in the settlement and what information the remains of this material provides about the structure of the settlement that actually existed. After systemising the settlement's material, concentrations, several tens of metres in diameter, of finds and features from separate periods were distinguished. These concentrations are located at a different place in each period. This shows that the archaeological settlement, which occupies a large area, was in fact inhabited sparsely and it appears that it was only separate single-residence farmsteads. These farmsteads did not stand in the same place the entire period of the settlement's existence; at some interval they were moved a certain distance from the earlier location. The "movement" of the farmsteads occurred within the boundaries of a defined territory, and an archaeological settlement much bigger in diameter gradually formed from the isolated small diameter concentrations within it. The analysis conducted here allows the likely locations of these farmsteads to be distinguished, but data about the structure and layout of these farmsteads is still greatly lacking. [From the publication]