The Baltic states: picking regions, shedding myths, decoding acronyms

LTBaltijos valstybių valdžia narystę Europos sąjungoje (ES) ir NATO traktavo kaip vienintelį įmanomą ilgojo laikotarpio saugumo mechanizmą. Aktyvus regioninis bendradarbiavimas šiose valstybėse buvo suvokiamas kaip laikinas, pereinamojo laikotarpio politikos sprendimas. Šį politikos kursą sudaro du esminiai komponentai: pirma, glaudus trišalis Baltijos valstybių bendradarbiavimas; antra, Baltijos valstybių įtvirtinimas platesniame regioninių organizacijų ir bendradarbiavimo struktūrų tinkle. Baltijos valstybių vadovybės šį bendradarbiavimą traktavo visų pirma kaip galutinių tikslų įgyvendinimo priemonę. Tuo tarpu jų partneriams šis bendradarbiavimas buvo priemonė patenkinti Baltijos valstybių poreikius ir ambicijas nesuteikiant aiškių narystės ES ir NATO garantijų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys (Baltic states); Bendradarbiavimas; Baltic states; EU; Cooperation; Europos Sąjunga (European Union).

ENAlthough the Baltic authorities saw membership in the EU and NATO as the only possible long-term solution to all their security concerns, they also pursued an active regional cooperation agenda as an “interim” remedy. The “interim” solution consisted of two essential components: 1) close trilateral cooperation among Baltic states; 2) embedding the Baltic states into the wide network of regional organisations and cooperation frameworks. The Baltic governments saw this cooperation primarily as a tool to achieve their ultimate goals. For their partners, it was a means to keep the Baltics happy without extending clear EU or NATO membership guarantees. [From the publication]