Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos paveldo misija

LTStraipsnyje analizuojama Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos (1855-1865) paveldo misijos pobūdis. Įžvelgiami keli pagrindiniai šios misijos bruožai. Ši komisija formavosi kaip svarbiausia Lietuvos paveldo globos institucija bei archeografijos komisija. Siekė įgyvendinti kontinuumo „praeitis–ateičiai“ uždavinius: žinoti ir saugoti Lietuvos paveldo vertybes bei objektyviai atskleisti Lietuvos istoriją, ypač Lenkijos ir Lietuvos unijos laikotarpį, pasitelkus „praeities liudininkus“ – istorinius dokumentus, muziejines vertybes, istorinius paminklus. Šios komisijos paveldo misija buvo paremta XIX a. pozityvistinės istorijos ir lyginamųjų tyrimų metodologinėmis nuostatomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Archeologijos komisija; Paveldo misija; Paveldo globa; Archeografinė ir muziejinė veikla; Istorinė didaktika; Archaeological Commission; Heritage mission; Heritage guardianship; Archaeographical work; Museographical work.

ENThe heritage mission of Vilnius Temporary Archaeological Commission (1855-1865) is twofold. It strived to implement the Lithuanian cultural heritage continuum idea of “the past for the future” while performing a didactic task: to collect and publish historical documents and through the use of “Lithuanian antiquities” to organize the historical exposition of Vilnius Museum of Antiquities, creating conditions to recognize an objective history of Lithuania, in particular the period of Polish-Lithuanian union. Relying on 19th century positivistic attitudes this Commission sought for a position of an objective history observer, praising facts and proclaiming that the task of a historian is to show how it really was. Vilnius Temporary Archaeological Commission formed its position as the center for cultural heritage guardianship in the Northwester Krai of Imperial Russia. It regulated archeological excavations, performed scientific consulting and expertise functions, carried out archaeographical and museographical work. However it failed to organize systematic heritage accounting and protection of immovable heritage and sites of worth. Vilnius Temporary Archaeological Commission tried to draw public attention to a subdued nation’s need of an objective look at its land’s past and peculiarities, through the witnesses of its past – historical documents and musealias. [From the publication]

• Istorinis paminklas : sampratos disonansai ir genezės problema / Aušra Rožankevičiūtė. Kultūros paminklai. 2005, 12, p. 17-25.
• Kai Vilniaus universitetas buvo uždarytas: Vilniaus universiteto geologiniai rinkiniai Vilniaus senienų muziejuje / Eugenija Rudnickaitė. Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje. 2017, 23, p. 46-58.
• Lietuvos muziejai iki 1940 metų : Lietuvos muziejų raida XVI-XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje / Nastazija Keršytė. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2003. 230 p.
• Muziejiniai Lietuvos istorijos kontekstai. Temų, problemų topografijos konstantos ir pokyčiai / Nastazija Keršytė. Acta museologica Lithuanica. 2015, 2, p. 41-86.
• The Human osteological collection of Vilnius University / Justina Kozakaitė, Rūta Brindzaitė, Žydrūnė Miliauskienė, Aistis Žalnora, Rimantas Jankauskas. Archaeologia Lituana. 2020, t. 21, p. 142-154.
• Uždrausti paminklai: Vilniaus senienų muziejaus reorganizavimas ir jo padariniai / Jolita Mulevičiūtė. Lietuvos istorijos metraštis. 2005, 2003/2, p. 45-64.
• Vilniaus senienų ir Lietuvos nacionalinis muziejai. Tradicijos ir pokyčiai / Nastazija Keršytė. Kultūrologija. 2010, t. 18, p. 201-222, 263.
• Vilniaus senienų muziejaus vertybių susigrąžinimo iš Rusijos problemos / Nastazija Keršytė. Knygotyra. 2011, t. 56, p. 33-55.
• Wileńskie towarzystwa i instytucje naukowe w XIX wieku / Henryka Ilgiewicz. Toruń : Wydawnictwo Adam Marszałek, 2005. 480 p.