Senųjų asmeninių Lietuvos bibliotekų tyrimai: "status quo"

LTStraipsnyje analizuojama senųjų istorinių Lietuvos asmeninių bibliotekų tyrimo situacija Lietuvoje (kas, kiek ir kaip šioje srityje padaryta ir daroma). Apžvelgiama šios temos istoriografija, ja remiantis sudaryta ir priede chronologiškai pateikiama tyrimų lentelė pagal asmeninių bibliotekų savininkus. Remiantis istoriografija, nagrinėjama, kokiais tyrimo metodais ir būdais, kokius tyrimo šaltinius daugiausia naudojant tirtos senosios Lietuvos bibliotekos. Daroma išvada, kad pagrindinis ir plačiausiai taikomas asmeninių bibliotekų tyrimo šaltinis – knygos nuosavybės ženklai. Šis šaltinis naudojamas kur kas produktyviau mokslinėms bibliotekoms pradėjus sparčiau moksliškai kataloguoti senuosius leidinius, aprašant juos egzemplioriniu principu, išaiškinant kiekvieno egzemplioriaus proveniencijas. Nustatyta, kad plačiausiai taikomi Lietuvos istorinių asmeninių bibliotekų tyrimo būdai – proveniencinis ir mišrusis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Asmeninė biblioteka; Istorinė biblioteka; Knygų rinkiniai; Tyrimo šaltiniai; Tyrimo metodai; Personal library; Historic libraries; Book collections; Research source; Research method.

ENArticle analyzes the state of research on the old historical Lithuanian personal libraries, including the means of inquiry and sources. The author also analyzes the similarities between personal library research and institutional library research. It was found that book ownership marks are the main and most widely applicable personal library research source. This resource is used productively after Lithuanian scientific libraries have accelerated the scientific cataloging of the old books and started recording the provenance of each item (such catalogs include catalogs of the Elsevier, the Aldine, paleotypes, Bibliotheca Sapiehana by Vilnius University Library, Lituanica catalog by the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences, and the catalog of the 15th and 16th century books in Kaunas libraries by Kaunas County Public Library). The main and most widely applied Lithuanian historical personal library method is the provenance method, although good results are obtained using the hybrid method. The author concludes that most publications on old personal historic Lithuanian libraries limit their subjects to the personal libraries of nobility, state and religious actors (till the 19th Century) and the 19th century Lithuanian intellectuals. Historic personal libraries of lower-class individuals warrant more research (one example is Zigmantas Kiaupa’s publication about the book collections of ordinary old Kaunas’ citizens, published in 1985). [From the publication]

• Alberto Goštauto biblioteka ir Lietuvos metraščiai / Kęstutis Gudmantas. Knygotyra. 2003, t. 41, p. 9-24.
• Asmeninė Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus biblioteka / Arvydas Pacevičius. Informacijos mokslai. 2002, t. 20, p. 106-112.
• Bibliofilija kaip asmenybės raiška : Kazio Varnelio biblioteka / Alma Braziūnienė. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2008. 271 p.
• Bibliofilo Jono Krizostomo Gintilos biblioteka : pobūdis ir komplektavimo šaltiniai / Arvydas Pacevičius. Knygotyra. 2002, t. 38, p. 190-213.
• Bibliotheca Sapiehana : Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinys / sudarė Aušra Rinkūnaitė ; [vertėja Ana Venclovienė]. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2010. XLV, 649 p.
• Ignoto Oginskio (1755-1786) biblioteka: genealoginio ir religinio tapatumo atspindys / Arvydas Pacevičius. Knygotyra. 2019, t. 72, p. 90-140.
• Inkunabulų sklaidos ir funkcionavimo ypatumai: Lietuvos atminties institucijų rinkinių atvejai / Viktorija Vaitkevičiūtė. Knygotyra. 2020, t. 74, p. 7-34.
• Iš Vrublevskių bibliotekos istorijos: Platerių Pustinios dvaro knygų rinkinio įsigijimo atvejis / Daiva Narbutienė. Knygotyra. 2019, t. 72, p. 141-165.
• Jono Karolio Chodkevičiaus bibliotekos pėdsakais / Alma Braziūnienė. Informacijos mokslai. 2002, t. 20, p. 100-105.
• Jurgio Platerio biblioteka – knygos kultūros ir mokslo paminklas / Domas Kaunas. Knygotyra. 2011, t. 56, p. 252-273.
• Kai kurie probleminiai asmeninių bibliotekų teorijos klausimai / Alma Braziūnienė. Knygotyra. 2015, t. 65, p. 7-24.
• Kamojų parapinės bažnyčios biblioteka XVII a. viduryje / Mindaugas Paknys. Senoji Lietuvos literatūra 2022, 54, p. 169-196.
• Knygos muziejai ir krašto (regiono) kultūros paveldo aktualizavimas / Sigitas Lūžys. Knygotyra. 2003, t. 40, p. 54-61.
• Knygos nuosavybės ženklai kaip knygos kultūros istorijos šaltinis / Sigitas Lūžys. Knygotyra. 2004, t. 42, p. 50-59.
• Knygos priklausomybės ženklų tyrinėjimų Lietuvoje apžvalga / Jolita Steponaitienė. Bibliografija. 2003, 2002, p. 54-60.
• Knygos Vilniaus miestiečių namuose XVIII a. pirmoje pusėje / Jolita Sarcevičienė. Senoji Lietuvos literatūra. 2019, 47, p. 249-278.
• Motiejus Valančius XIX a. knygos kultūroje / Arvydas Pacevičius. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. 2002, t. 20, p. 49-71 +.
• Nesvyžiaus Radvilų bibliotekos paveldas Lietuvoje / Daiva Narbutienė. Knygotyra. 2008, t. 51, p. 31-45.
• Pamirštoji mecenatystė, 1792-1832 : dovanų Vilniaus universiteto bibliotekai knyga / sudarytojas ir parengėjas Arvydas Pacevičius. Vilnius : [Vilniaus universiteto leidykla], 2010. 319 p.
• Prezidento Antano Smetonos asmeninė biblioteka : paveldas ir tyrimai / Nijolė Lietuvninkaitė. Knygotyra. 2011, t. 56, p. 274-286.
• Stanislovo Didžiulio asmeninė biblioteka : katalogas / Kauno technologijos universiteto biblioteka ; parengė Nijolė Lietuvninkaitė ; [redaktorių kolegija. Kaunas : Technologija, 2004. 271 p.
• Teodoro Narbuto intelektiniai žaidimai: Šiauriai kaip lietuviškų senienų muziejus / Reda Griškaitė. Knygotyra. 2020, t. 75, p. 259-326.
• Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus 1579 m. kovo 26 d. testamentas / Darius Antanavičius. Lietuvos istorijos metraštis. 2006, 2005/1, p. 115-144.
• Vilniečių knygos: Pauliaus Konstantino Macelevičiaus biblioteka / Jolita Sarcevičienė. Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius. 3 / sudarytoja Zita Medišauskienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020. P. 13-36.
• Viršelių puošybos, inicialų, protoekslibrisų ir grafičių kaita XV-XX a. Vilniaus universiteto bibliotekos inkunabuluose / Sondra Rankelienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2021, t. 101/102, p. 14-68.
• Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius - sodininkas / Tomas Petreikis. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. 2011, t. 35, p. 29-58.
• Žygimanto Augusto knygos Vilniaus universiteto bibliotekoje: knygų viršelių puošyba ir nauji duomenys apie proveniencijas / Sondra Rankelienė. Knygotyra. 2020, t. 74, p. 35-95.