LTLietuvos biblioteka (Bibliotheca Lituana) reiškia istorinius senojoje Lietuvoje susiformavusius atminties institucijų (archyvų, bibliotekų ir muziejų) rinkinius, kolekcijas, šiandien vadinamus tiesiog fondais ar informacijos telkiniais. Suprantama, kad jie slepia dar daug paslapčių ir nuolat praplečia mūsų žinias apie Lietuvos istorijos ir kultūros paveldą bei bendruomenes, be kurių minėto paveldo neturėtume. Leidinį sudaro tarpdalykiniams bibliotekininkystės ir informacijos, muziejininkystės, šaltiniotyros klausimams, Lietuvos bibliotekų, archyvų, muziejų raidai, knygos ir raštijos istorijai skirti straipsniai ir šaltinių publikacijos. Jos nubrėžia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK), taip pat XIX−XX a. rinkinių, jų socialinės sklaidos, dokumentavimo, vietos informacinėse senosios Lietuvos visuomenės struktūrose tyrimų kryptis. Tyrimai aprėpia ne tik paveldotyrinį, rekonstrukcinį, bet ir antropologinį bei informacinį komunikacinį aspektą, atskleidžiantį informacijos ir žinojimo struktūrų kilmę ir raidą Lietuvoje. Pabrėžtina, kad buvo gilinamasi į paveldą, kuris saugomas ne tik bibliotekose, bet ir archyvuose bei muziejuose – šias institucijas pastaruoju metu imta vadinti „atminties institucijomis“.