Pelningumo rodiklių naudojimas siekiant nustatyti sandorių tarp asocijuotų asmenų kainodarą

LTStraipsnyje nagrinėjamas Lietuvos ekonomistams mažai žinomas sandorių tarp asocijuotų asmenų kainodaros klausimas, nes ši tema Lietuvoje dar nėra nagrinėjama moksliniu lygmeniu, nors Lietuvoje sandorių tarp asocijuotų asmenų kainodara buvo įteisinta 2004 m.. Remiantis Lietuvos teisės aktais, nustatant tikrąją rinkos kainą, turi būti naudojamas vienas iš šių kainodaros metodų palyginamosios nepriklausomos kainos metodas, perpardavimo kainos metodas,„kaštai plius“ metodas, pelno padalijimo metodas ir transakcijos grynosios maržos metodas. Naudojant palyginamosios nepriklausomos kainos metodą, kontroliuojamo sandorio kaina nustatoma atsižvelgiant į palyginamųjų nekontroliuojamų sandorių kainas. Naudojant visus kitus metodus, kontroliuojamo sandorio kaina nustatoma netiesiogiai: visų pirma nustatoma, kokią pelno iš kontroliuojamo sandorio dalį turi uždirbti įmonė. Dėl to taikant minėtus sandorių kainodaros metodus yra naudojami įvairūs pelningumo rodikliai, kuriems straipsnyje skiriama daug dėmesio. Dažniausiai yra naudojami šie sandorių tarp asocijuotų asmenų kainodaros pelningumo rodikliai: bendrasis pelningumas; veiklos pelningumas; turto pelningumas; antkainis nuo savikainos ir antkainis nuo tipinės veiklos sąnaudų; Berrio rodiklis. Straipsnyje, apibendrinant rodiklių, naudojamų asocijuotų asmenų sandorių kainodaros sistemoje, atliekamas visapusiškas rodiklių įvertinamas, pabrėžiant kiekvieno iš jų reikšmingumą ir panaudojimo aplinkybes. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sandorių tarp asocijuotų asmenų kainodara; Ištiestosios rankos principas; Tikroji rinkos kaina; Kontroliuojamas sandoris; Pelningumo rodikliai; Transactions between associated partners; Transfer pricing rules; Arm length principle; Controlled transactions; Profitability indicators.

ENSince 2004, all the transactions in Lithuania between associated parties have to be concluded at the market price, i.e. the transfer prices should be in line with the arm’s length principle. In practice, the arm’s length price usually is determined applying profit level indicators. This article aims to present the methodology for application of the profit level indicators in transfer pricing: the selection of transfer pricing method, calculation of profit level indicators and establishment of arm’s length range. According to the Lithuanian transfer pricing rules, when choosing the best transfer pricing method, the available methods should be considered in the following order: comparable uncontrolled price method; resale price or cost plus method; profit split or transactional net margin method. Applying all the transfer pricing methods, except the comparable uncontrolled price method, the arm’s length price is determined using the following profit level indicators: gross profit margin, operating profit margin, mark up on costs of goods sold, mark up on operating costs, return on assets, Berry ratio. Choice of the profit level indicator is usually depend on the activity the transaction party is engaged in, the type of inter-company transaction, the distribution of functions, risks and assets between transaction parties, the availability of information, etc. In general, the profitability ratios of more than one independent comparable company are analyzed, thus, the arm’s length range (but not a single figure) should be established. However, for points that lie on either extreme of the curve, there is a risk that these observations are influenced by some economic circumstances and, therefore, unrepresentative of the arm’s length principle.