LTStraipsnyje gretinamas Alberto Schweitzerio ir Vydūno gyvenimas, veikla ir jų teorijų principai, ieškant panašumų tiek idėjų pasaulyje, tiek bendrajame epochos kontekste, tiek ir biografiniame lygmenyje. Teigiama, kad A. Schweitzerio ir Vydūno idėjinių ieškojimų keliai nors visiškai ir nesutapo, tačiau jų kūrybiniai ieškojimai sukosi po tuos pačius problemų laukus, panašūs buvo atrandami ir tų problemų sprendimai. Konstatuojama, kad A. Schweitzeris ir Vydūnas - analogiški savo epochos pagimdyti fenomenai, jos aktualių problemų sprendimų ieškotojai, o pagrindinė abu jaudinusi problema - disproporcija tarp civilizacijos ir dvasinės raidos tempų ir rezultatų. Pažymima, kad abiejų mąstytojų gyvenimai – stipriausi ir nenuginčijami argumentai savo postuluojamiems principams pagrįsti; abu juos vienijo tas pats apsisprendimas tiesiogiai tarnauti žmonėms. Konstatuojama, kad abu mąstytojai ėjo tais pačiais ieškojimų keliais, gilinosi į pasaulio religijas, kaip į įvairių kultūrų fundamentus bei žmoniškumo santykio su būtimi įvairias formas, abu rėmėsi Rytų ir Vakarų dvasinės patirties analize, ieškojo šių patirčių suartinimo kelių. Atskleidžiama, kad A. Schweitzeris ir Vydūnas panašiai suvokė filosofijos paskirtį, ją traktuodami kaip pasaulėžiūrą, padedančią praktiškai pertvarkyti pasaulį. Reziumuojama, kad abu humanistai teigė pasaulio vertingumą ir pabrėžė moralios kultūros svarbą, siekė dvasingumą derinti su praktiniu doroviniu veiksmu, dorovingumą laikė ryškiausia dvasingumo apraiška. Svarbiausiu jų abiejų teorijų pagrindu autorius laiko didžiąją pagarbą gyvybei.Reikšminiai žodžiai: Etika; Humanizmas; Kultūra; Schweitzeris, Albertas; Schweizer'is; Vydūnas (Wilhelm Storost; Vilhelmas Storostas, Storosta); Culture; Ethics; Humanism; Schweitzer, Albert; Schweizer; Vydunas; Vydūnas.