LTDarbe gretinama Vydūno ir Jurgio Zauerveino kultūrinė ir švietėjiška veikla, ieškant bendrumų ir tiesioginių sąlyčio taškų. Atskleidžiant J. Zauerweino biografiją, parodoma, kad šis, būdamas vyresnis už Vydūną, tarsi parengė dirvą Vydūno lietuvybės puoselėjimo veiklai. Teigiama, kad Vydūną labiausiai veikė ne literatūrinė J. Zauerweino kūryba, o švietėjiška jo veikla bei jos teorinis pagrindimas. Atskleidžiama, kad J. Zauerweinas savo veikaluose stengėsi parodyti lietuvių kalbos grožį, vertingumą mokslui, senosios lietuvių kultūros reikšmę. Parodoma, kad Vydūnui didelę įtaką darė J. Zauerweino teiginiai, jog germanizacija naikina itin savitą, civilizacijos dar nesugadintą kultūrą ir tuo nusikalsta visos žmonijos kultūrai. Vydūnui imponavusi ir J. Zauerweino pastaba, kad ir patys lietuviai turi iškilti iš tamsumo ir suvokti, jog jie yra senos ir itin vertingos kultūros paveldėtojai. Teigiama, kad Vydūno veiklos aspiracijos buvo tos pačios kaip ir J. Zauerweino, tačiau J. Zauerweinas teigė, kad svarbu išlikti lietuvybei ir mokė, kaip tai padaryti, o Vydūnas tautiškumą siejo su žmogaus egzistencijos prasme, stengėsi tautiečiams įteigti tautiškumo svarbą ir jos turinį paaiškinti jiems suprantamais būdais. Pabrėžiama, kad po Pirmojo pasaulinio karo Vydūnas grįžo prie J. Zauerweino idėjų apie germanizacijos žalą vokiškumui ir valstybei, o knygoje „Vokiečių ir lietuvių santykiai per septynis šimtmečius“ išvystė panašią kaip ir J. Zauerweino raštuose idėją, kad tauta, prievarta asimiliuojanti kitą tautą, pirmiausia silpnina pati save.Reikšminiai žodžiai: Hermanas Zudermanas; Jurgis Zauerveinas; Kultūra; Mažoji Lietuva, Prūsija; Protestantizmas; Sauerveinas; Sauerwein, Georg; Tilžė (Sovietskas; Tilsit); Veikla; Vilhelmas Storosta; Vydūnas (Wilhelm Storost; Vilhelmas Storostas, Storosta); Activity; Culture; Georg Sauerwein; Hermann Sudermann; Lithuania Minor, Prussia; Protestantism; Sauerwein; Sauerweinas, Georgas; Tilsit; Vydunas; Vydūnas; Wilhelm Storost.