Vedinių pateikimo sistemiškumas "Bendrinės lietuvių kalbos žodyne"

LTLietuvių kalbos institute taikant naujus metodus baigiamas rengti „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“ (toliau – BŽ), kurio koncepcijoje akcentuojamas sistemiškumo principas - vienas esminių reikalavimų, keliamų geram žodynui. Straipsnyje aptariama, kiek sėkmingai taikytas šis principas, pateikiant išvestinius žodžius šiame žodyne ir kokie iškilo sunkumai. Nagrinėti skirtingi vediniai: veiksmažodžių ir vardažodžių abstraktai, deminutyvai, žodžiai su neiginiais, sangrąžiniai veiksmažodžiai. Atlikta kitų lietuvių kalbos žodynų („Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“, akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“) ir aiškinamųjų kitų kalbų (latvių, rusų, lenkų ir anglų k.) žodynų lyginamoji analizė bei suformuluoti pagrindiniai vedinių pateikimo principai ir metodai „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“. Pagrindinis principas – vediniams formuotini atskiri žodyniniai straipsniai, o įtrauktinis pateikimas yra netinkamas (išskyrus žodžius su neiginiais ir daugumą sangrąžinių veiksmažodžių). BŽ atskirais straipsniais pateikiami veiksmažodžių ir vardažodžių abstraktai (pvz., miauktelėjimas, priglaudimas, paskiepijimas, broliavimasis, audringumas, aukštybė, brangybė, brolystė), deminutyvai (pvz., auselė, balandėlis, namukas), žodžiai su neiginiais, išskyrus veiksmažodžius (pvz., nedarna, nedaugelis, nedidelis, neblogas, neblogai, neginčijamai). Taigi, vedinius laikomi savarankiškais leksiniais vienetais. Remiantis vartosena išskiriamos ir atitinkamai išdėstomos visos numatytos pateikti jų reikšmės, kiekviena leksema žymima reikiamomis gramatinėmis, leksinėmis, stilistinėmis, vartojimo sričių ir kt. pažymomis bei iliustruojama būdingais vartosenos pavyzdžiais, parodančiais jų semantinį ir sintaksinį junglumą.Grynieji abstraktai (veiksmų ar ypatybių pavadinimai) pateikiami nurodant pamatinį veiksmažodį ar vardažodį bei atitinkamą pastarųjų reikšmės numerį, o leksikalizuotieji apibrėžiami ar (ir) aiškinami sinonimais. Neformaliai pateikiant abstraktus išryškėjo keletas problemų, su kuriomis galbūt nebuvo susidurta rengiant kitokios struktūros žodynus. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos gramatikose teigiama, kad viena iš vienaskaitinių daiktavardžių rūšių yra daiktavardžiai, reiškiantys negalimas skaičiuoti abstrakčias sąvokas. Grynieji abstraktai dažniausiai vartojami vienaskaitos forma ir turėtų būti žymimi sutrumpinimu „vns.“ (vienaskaitinis), tačiau ne kiekvieną atskiru straipsniu iškelto abstrakto leksemą galima taip pažymėti – daug kas priklauso nuo konkretaus pamatinio veiksmažodžio semantikos. Šis abstrakto aspektas yra vis dar svarstomas. Priešdėlį „ne-„ turintys žodžiai BŽ pateikiami dvejopai. Daiktavardžiai, būdvardžiai ir prieveiksmiai pateikiami atskirais straipsniais, o veiksmažodžiai pateikiami atitinkamų pamatinių veiksmažodžių straipsniuose kaip pastarųjų iliustracijos. Nuosekliai laikantis sistemiškumo principo ir minėtus veiksmažodžius pateikiant analogiškai kitų kalbos dalių žodžiams, turintiems neiginį, labai išaugtų žodyno apimtis bei parengimo trukmė. Taigi tuo tarpu jiems padaryta išimtis, tikintis vėlesniuose žodyno leidimuose prie šios problemos grįžti ir ieškoti alternatyvių problemos sprendimo būdų. [parengta pagal anglišką santrauką]Reikšminiai žodžiai: Vediniai; Aiškinamasis žodynas; Sistemiškumas; Pamatinis žodis; Žodyninis straipsnis; Derivate; Defining dictionary; Sistematicity; Underlying word; Dictionary entry.

ENThe Lithuanian language institute is using new methods in preparation of "Bendrinės lietuvių kalbos žodynas" (Dictionary of Standard Lithuanian) the concept of which emphasizes the principle of systematicity - one of the main requirements of a quality dictionary. This article discusses how successful the attempts to apply this principle have been when presenting derivates in this dictionary and what difficulties have been faced. Different derivates are researched: verbal and nominal abstracts, diminutives, derivates with the negative prefix "ne-" and reflexive verbs. The comparison with other dictionaries of the Lithuanian language ("Dabartinės lietuvių kalbos žodynas" (Dictionary of Contemporary Lithuanian), academic "Lietuvių kalbos žodynas" (Dictionary of the Lithuanian Language), etc.) and explanatory dictionaries of the other languages (Latvian, Russian, Polish, English) is made and the main principles and methodology of the presentation of derivates in "Bendrinės lietuvių kalbos žodynas" are introduced. The main principle is that derivates (except for verbs with the prefix ne- and the majority of reflexive verbs) are presented not in the entries of underlying words, but as separate entries. In such entries the presentation of abstract nouns (for instance miauktelėjimas, priglaudimas, paskiepijimas, broliavimasis, audringumas, aukštybė, brangybė, brolystė), diminutives (for instance auselė, balandėlis, namukas) and words except for verbs with a negative prefix (for instance nedarna, nedaugelis, nedidelis, neblogas, neblogai, neginčijamai) is analogous with the presentation of other lexical units. Different meanings are separated according to their usage, each lexeme has appropriate grammatical, lexical, stylistic, usage field and other marks and illustrative examples of usage which reveal the semantic and syntactic valency are presented.Transpositional derivates and abstracts (names of qualities or actions) are presented with their underlying nomen or verb and the number corresponding to one of the meanings. Lexicalized abstracts are defined or (and) explained through synonyms. The non-formal presentation of abstract nouns raised a number of problems which were probably not encountered when preparing dictionaries with a different structure. For instance, grammars suggest that abstract nouns are usually used in singular, though not every lexeme of an abstract noun presented in a separate entry can be marked as vns. (sing.) - quite a lot depends on the semantics of a particular verb. This aspect of abstract noun presentation is still being discussed. There are two ways of presenting words with the prefix "ne-" in "Bendrinės lietuvių kalbos žodynas". Nouns, adjectives and adverbs are presented in separate entries and verbs - in the entries of the corresponding underlying verbs as their illustrative examples. The consistent application of the principle of systematicity and the presentation of such verbs analogically to the presentation of other parts of speech which have a negative prefix would enlarge the volume of the dictionary substantially and extend the term of preparation. It would take even longer if at the final stage twofold presentation (incorporated and separate) of reflexive verbs was changed. Thus in the meantime an exception is made for these two groups with the hope to return to this issue and to search for alternative solutions in future editions. [From the publication]