Normų nestabilumo priežastys būvio konstrukcijose su veiksmažodžiu "tapti"

LTStraipsnyje analizuojama, kodėl normos, susijusios su veiksmažodžių „tapti“ ar semantiniu požiūriu artimais veiksmažodžiais „darytis“ ir „virsti“ būvio raiška, nėra stabilios. Būvio raiškos normas – linksnio parinkimą konstrukcijose su įvairiais veiksmažodžiais – lemia keturi svarbiausi veiksniai: veiksmažodžio ir jo formų semantika; būvio reiškimas daiktavardiškaisiais ar būdvardiškaisiais žodžiais; būvio pobūdis (pastovus ar laikinas); sintaksinė pozicija. Šie veiksniai, tarpusavyje įvairiai sąveikaudami, vienas kitą papildydami arba kirsdamiesi, brėžia variacijoms atvirą erdvę, kurioje tvirti ir nesvyruojantys gali būti tik gerą kalbos jausmą turintys kalbos vartotojai. Tokiai netvirtai normai turi reikšmės ne tik kalbotyros darbuose nurodomas daiktavardiškosios ir būdvardiškosios būvio raiškos skirtumas, bet ir savita veiksmažodžio „tapti“ semantika, taip pat ypač stipri nenorminio būdvardiškojo būvio įnagininko konkurencija vartosenoje, o paprastojo pažyminio pozicijoje – įnagininkas kaip realioji, nors nekodifikuota norma. Sintaksinė pozicija – šiame straipsnyje keliamas hipotetinis veiksnys. Nagrinėjant vartosenos pavyzdžius, krinta su dvejybiniais linksniais susiję junginiai su „tapti“, atsidūrę ne tarinio ir ne tarininio pažyminio, o paprasto pažyminio pozicijoje ( „Mugė tapo tradicinė“ ir „Vėl surengta tradicinė tapusi mugė“). Dalį panašiai transformuotų sakinių galima suredaguoti, kad linksnio pasirinkimo dilemos būtų išvengta, bet tai nėra išeitis. Vartosenoje funkcionuojančius sudėtingesnius būvio raiškos modelius reikia ne ignoruoti kaip nereikalingus lietuvių kalbai, o ištirti ir įvertinti juose neretai pasitaikančius su kodifikuota norma nesutampančius būvio raiškos atvejus.Akivaizdu, kad ir būdvardiškoji, ir daiktavardiškoji būvio konstrukcijų su „tapti“ raiška vartosenoje linksta arčiau prie veiksmažodžio „virsti“ konstrukcijų raiškos, nors kodifikuota norma stengiasi išlaikyti jo panašumą su veiksmažodžio „darytis“ konstrukcijomis. Kyla du klausimai: ar yra argumentų, leidžiančių pateisinti ir įteisinti būvio įnagininką su veiksmažodžiu „tapti“ bent pažyminio pozicijoje? kokių padarinių tai galėtų turėti visai būvio raiškos konstrukcijų su „tapti“ ir kitais veiksmažodžiais normų sistemai? Jeigu į kodifikaciją žiūrėsime ne kaip į vienalytę, o sudarytą iš kelių sluoksnių – realiosios ir nerealiosios (t. y. neatitinkančios realiosios normos), pastarąją dar skirsime į idealiąją (siekiamąją, arba superstandartą) ir neperspektyviąją, tapti konstrukcijų įvairių atvejų būviui reikšti kodifikacija svyruos tarp siekiamosios ir neperspektyviosios. Rengiamame „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ veiksmažodį „tapti“ reikėtų tiksliau semantiškai apibrėžti ir teikti įvairesnių gramatinės raiškos konstrukcijų su juo pavyzdžių. [parengta pagal anglišką santrauką]Reikšminiai žodžiai: Sintaksė; Būvio raiška; Leksika; Kodifikacija; Kalbos normos; Syntax; Expression of state; Lexis; Codification; Language norms.

ENArticle analyses the reasons why norms concerning phrases with the verb "tapti" ('to become') or the semantically contiguous verbs "darytis" ('to turn') and "virsti" ('to convert, to become') expressing state are not well-established. Four factors which in general determine the norms of expression — choice of the case used with various verbs - are indicated and illustrated with examples: semantics of the verb and its forms; expression of state using adjectival and nominal words; the character of the state (permanent or temporary); syntactical position. These factors interacting in various ways, complementing each other and intersecting create a space open for variations and make the system of norms complicated and difficult for language users to understand. The unsteadiness of norms concerning the expression of state is influenced not only by the difference between nominal and adjectival expression shown in works of linguistics, but also by the distinctive semantics of the verb tapti, by particularly strong competition in usage between adjectival instrumental (seen as the result of the influence of Slavic languages) and alternative cases (nominative, genitive, dative, accusative and locative) and by the instrumental in the position of ordinary attribute as the real but not codified norm. The fourth factor - syntactical position - is proposed in this article as hypothetical. There are some cases in usage when the phrase expressing state is not in the position of predicate or predicative attribute, but in the position of ordinary attribute (cf. Mugė tapo tradicinė and Vėl surengta tradicinė tapusi mugė). Use of the instrumental in the position of attribute (second example) as well as in other phrases expressing state with the verb "tapti" is treated as a mistake, although alternative cases used in phrases with a double case in the position of an attribute could be viewed as prospectless co.Double cases here look artificial: this is acknowledged by language users who ignore such codification as well as by language specialists. Therefore having in mind the semantics of the verb "tapti" (clear meaning of transformation, moving into a different state similar to the meaning of the verb virsti which is used only with the instrumental) two questions could be raised: are there any arguments which would justify and validate the instrumental denoting state with the verb "tapti" in the position of an attribute? what consequences could this have for the whole system of norms applied to phrases expressing state with the verb "tapti" or with other verbs? The reasons for varying expression of state with the verb "tapti" suggest that there are inner preconditions for the statement of structural changes in the system of the language, therefore there is a basis for reconsidering codification in some cases. In the new works of codification (for instance in "Bendrinės lietuvių kalbos žodynas" (Dictionary of Standard Lithuanian) which is being prepared) or in the new editions of existing works the verb "tapti" ought to have a more precise semantic description and a greater variety of examples of grammatical expression. After consideration of possible consequences a decision about a milder evaluation of some cases and a correction of the norms might be made. [From the publication]