Wilhelm Storost-Vydūnas in seinen letzten Lebensjahren

LTStraipsnyje nagrinėjama Vydūno veikla paskutiniaisiais jo gyvenimo metais. Analizuojami Vydūno laiškai, kuriuose rašoma apie lietuvių tautą, jos istorines figūras, kultūrinius pasiekimus, ir tai, kaip ji tuo, kuo ji turtinga, galėtų prisidėti prie pasaulio suklestėjimo būdama pasaulio tautų sandraugos dalis. Parodoma, kad Vydūnas ir senatvėje liko ištikimas savo idealams ir pagrindiniam gyvenimo uždaviniui, atskleistam knygoje „Septyni šimtmečiai lietuvių vokiečių santykių“ – grąžinti lietuviams jų garbę ir pasitikėjimą. Pateikiant laiškų ištraukas, atskleidžiama, kad Vydūnui visą laiką rūpėjo jo pagrindinis veikalas, kad jis, užduodamas kalbininkui V. Falkenhahnui klausimus apie lietuvių kalbos gramatiką, sintaksę, kalbos istoriją, vis stengėsi užpildyti spragas, atsiradusias gyvenant ne gimtajame krašte ir nutolus nuo gimtosios kalbos. Atskleidžiama, kad užduotį prikelti savo tautą, leisti jai sužydėti ir darbuotis žmonijos labui, jis matė tik Lietuvai esant visų Europos tautų sandraugoje, bendradarbiaujant visoms Europos tautoms. Reziumuojama, kad net nepalankiausios išorinės situacijos, konfliktai tarp Lietuvos ir Vokietijos nesumažino Vydūno tikėjimo šia misija ir įsipareigojimų jai. Konstatuojama, kad Vydūnas buvo etikas, ne politikas. Vydūno laiškai , autoriaus nuomone, kelia klausimą, ar jis visai neturėjo politinės nuovokos ir nejautė savo laikmečio politinio pulso, tačiau autoriaus nuomone, jis tą politinę poziciją turėjo, tik ji buvo iš poeto, regėtojo pozicijų.Reikšminiai žodžiai: Baltistika; Lingvistika; Rytų Prūsija [East Prussia]; Stepanauskas L., Vydūnas; Vydūnas (Wilhelm Storost; Vilhelmas Storostas, Storosta); 20 amžius; Baltic studies; East Prussia; Linguistics; Lithuania; Stepanauskas L., Vydūnas; Vydunas; XX century.