Tematyka literacka w zborach Romerowskich

LTRomerų (Römer) giminė yra kilusi iš Saksonijos. Viena jos atšakų jau XIII a. atsikėlė į Kalavijuočių ordino žemes (dabartinėje Latvijos teritorijoje). XVII a. I pusės karų laikotarpiu Romeriai stojo Žečpospolitos pusėn, kas vedė prie jų valdų praradimo švedų kontroliuojamoje Livonijoje. Ten praradę savo dvarus persikėlė į Lietuvą ir giminės likimą susiejo su nauja tėvyne. Susigiminiavę su kitomis Lietuvos kilmingomis šeimomis Romeriai turėjo didelių nuopelnų tiek Lietuvai, tiek Lenkijai, ką liudija net 13 Romerių biogramų lenkų biografiniame žodyne "Polski Słownik Biograficzny". Romerių giminės atstovai tarnavo Lenkijai ir Lietuvai tapdami karininkais, diplomatais, visuomenės veikėjais ir mokslininkais, tapytojais ir literatais. Yra išlikęs didelis šeimos archyvas, saugomas Varšuvoje (Nacionalinėje bibliotekoje) ir Vilniuje (Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekoje, o taip pat Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje). Straipsnyje aptariamas literatūrinis Romerių šeimos palikimas, saugomas Vilniuje. Dalis to šeimos archyvo tai teisiniai nekilnojamojo turto aktai, o kita pagrindinė dalis – šeimos narių dienoraščiai ir atsiminimai ir kt. dokumentai. Tarp jų: Antonio, Henriko, Mykolo, Severino, Edvardo Romerių, Zofijos Romer (Edvardo žmonos), Marijos Romer. Romeriai rašė noriai ir daug, tačiau tik Helena Romer-Ochenkowska tapo literate pilnąja to žodžio prasme. Ypatingos svarbos yra Mykolo Romerio dienoraštis, rašytas 1911–1945 m. Aptariami ir kiti Romerių giminės išlikę dokumentai, turintys literatūrinę vertę.Reikšminiai žodžiai: Dienoraščiai; Helena Romer-Ochenkovska; Literatūrinis gyvenimas; Mykolas Romeris; Rinkiniai; Romerių giminė; Diary; Helena Romer-Ochenkowska; House of Romer; Literary Life; Literary heritage; Michal Romer; Romers.