Procesijų reikmenys

LTApie seniausias bažnytines procesijas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje žinoma nedaug. Pirmoji dokumentuose paminėta procesija vyko Vilniuje 1390 m. XV ir XVI a. Lietuvoje jos rengtos labai dažnai: taip būdavo pradedamos sekmadieninės Šv. Mišios, pažymimos svarbiosios liturginės šventės. Per eisenas būdavo nešama monstrancija, kurią lydėdavo būrys maldininkų su kryžiumi ir bažnytinėmis vėliavomis. Katalikiškos Reformos metais procesijų kultūra Lietuvoje suklestėjo. Dažniausiai jos vykdavo per liturginiame kalendoriuje numatytas šventes, ypač didelis dėmesys buvo skiriamas Dievo Kūno šventei. Svarbios ir efektingos būdavo ypatingosios iškilmės, rengtos šventųjų kanonizacijos, palaimintųjų beatifikacijos progomis, vykstant relikvijų perkėlimui ar stebuklingų paveikslų karūnavimui, organizuotos siekiant išmelsti pagalbos kare, gaisrų, bado arba ligų epidemijų metais. Maldininkai iš įvairių Lietuvos vietų suplaukdavo į svarbesniuosius piligriminius centrus (Trakus, Žemaičių ir Verkių kalvarijas). Barokinės procesijos Vilniuje buvo tikrai įspūdingas reginys. Eisenose dalyvaudavo šventiniais apdarais pasipuošę aukštieji Bažnyčios hierarchai, gausybė dvasininkų, įvairių ordinų vienuolių, bažnytinių brolijų ir amatininkų cechų narių, didikų ir eilinių tikinčiųjų. Jos žengdavo audiniais ir gėlėmis išpuoštomis miesto gatvėmis, kelyje buvo lankomos bažnyčios, šventei specialiai įrengti altoriai, tapyba ir skulptūromis išpuošti triumfo vartai. Einant buvo giedamos giesmės, sustojus meldžiamasi, sakomi pamokslai.Procesijoje po išpuoštu baldakimu priklausomai nuo procesijos pobūdžio būdavo nešama monstrancija, šventas paveikslas arba relikvijos brangiame relikvijoriuje. Iškilmingiausiai švęstų Dievo Kūno procesijų metu riedėdavo vežimai su bibliniais ir alegoriniais personažais persirengusiais dalyviais, nešami procesijų kryžiai, įvairaus kirpimo ir spalvų, šventųjų atvaizdais bei gėlėmis siuvinėtos vėliavos, nešiojamieji paveikslai ir drožiniais puošti procesijų altorėliai. Procesiją visuomet lydėdavo pučiamų trimitų, mušamų karinių būgnų ir litaurų garsai, patrankų ir kitų šaunamųjų ginklų salvės. Prašmatnių, didelio pasiruošimo ir išmonės reikalavusių procesijų kultūra Lietuvoje dėl įvairių priežasčių ilgainiui sumenko, liko tik reginio įkvėptų liudininkų aprašymai senuosiuose proginiuose leidiniuose. Gausus šių iškilmingų eisenų atributikos paveldas taip pat sunyko, o keletas seniausių pavyzdžių leidžia susidaryti įspūdį apie praeityje tikinčiųjų taip mėgtas iškilmes ir jų puošmenas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Procesijos; Bažnytinės procesijos; Vilnius; Processions; Church processions; Vilnius.

ENLittle is known about the oldest .church processions in the Grand Duchy of Lithuania. The first procession mentioned in historical sources took place in Vilnius, in 1390. Nevertheless it can be stated that in the 15th and 16th centuries, processions were rather frequent in Lithuania. They were normally arranged to commence the Holy Mass on Sundays or to mark the most important liturgical celebrations. During processions, a monstrance accompanied by a group of worshippers bearing a cross and church banners was carried. Influenced by the Catholic Reformation the procession tradition acquired new impetus in Lithuanian society in the 17th century. Normally, solemn church processions were organised during the celebrations that were included in the liturgical calendar, and particular attention was paid to the processions for the Feast of Corpus Christi. Extraordinary processions held to mark the canonisation, beatification, the transfer of relics or coronation of miraculous images as well as to pray for help during wars or the years of fires, famine, diseases and epidemics were very important and especially spectacular. More prominent pilgrim centres (Trakai and the Calvaries in Žemaičių Kalvarija and Verkiai) attracted numerous worshippers from various towns in Lithuania. Baroque processions in Vilnius were a magnificent spectacle to witness with magnificently adorned church hierarchs, numerous clergymen, members of various religious orders, church fraternities and craftsmen guilds, noblemen and ordinary worshippers among the participants. Processions would normally go along the city streets decorated with textiles and flowers paying visits to the churches, chapels, specially equipped altars and gates of triumph embellished with paintings and sculptures on their way. As the procession made its way along the streets hymns were sung, prayers were offered and sermons were given at various intervals.A monstrance with the Blessed Sacrament, an icon or a valuable reliquary was carried under an elaborate processional canopy depending on the nature of a procession. During the processions marking the most solemn Feast of Corpus Christi, carts with participants dressed as biblical or allegorical characters were drawn, processional crosses, various shape and size banners with embroidered images of the saints and flowers, small processional altars embellished with carvings were carried. Moreover, the sounds of trumpets, military drums and kettledrums as well as rounds of cannons and firearms always accompanied processions. Gradually, the culture of these exclusive processions requiring a lot of preparation and imagination declined in Lithuania and only the descriptions of the witnesses who were inspired by the sight have survived in the old commemorative publications. The rich heritage of solemn processional attributes has also disappeared leaving only sparse examples from the Baroque era speaking of the solemnities and decorations of the past. [From the publication]

• Dievo Motinos rožė: Trakų stebuklingojo paveikslo ikonografijos kontekstai / Tojana Račiūnaitė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2018, t. 90, p. 115-146.
• Trakų Dievo Motinos atvaizdo kartotės XVII–XIX amžiuje / Gabija Surdokaitė-Vitienė, Svetlana Poligienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2018, t. 90, p. 147-196.