Stasio Šalkauskio (1886-1941) ir Antano Maceinos (1908-1987) istoriosofija

LTDarbe nagrinėjama Stasio Šalkauskio ir Antano Maceinos istoriosofija. Pabrėžiama, kad A. Maceinos istoriosofijai darė įtaką jo mokytojo S. Šalkauskio kultūros filosofija, o S. Šalkauskis pirmiausia domėjosi kultūros filosofija, kurioje atsiskleidė ir tam tikri jo istoriosofinės žiūros bruožai. Akcentuojama, kad tiek A. Maceina, tiek ir S. Šalkauskis ieškojo kultūros ontologinio statuso, istorijos tikslu jie laikė dieviškąją realybę, o istorijos prasmę suprato kaip žmogaus bendradarbiavimą su Dievu, keičiant prigimtąją tikrovę. Pažymima, kad abu jie žvelgė į istoriją vadinamuoju amžinybės požiūriu. Atskleidžiama, kad istorija ir S.Šalkauskiui, ir A. Maceinai atrodė progresyvus žmogaus kuriamos kultūros vyksmas, savo pabaigą pasiekiantis apokaliptinėje katastrofoje, kuriai sąlygas paruošia gėrio ir blogio kova istorijoje. Pažymima, kad abu tarpukario lietuvių filosofai ieškojo nekintamų istorijos pagrindų, tam tikrų gyvų istorinių galių, savotiškos istoriją lemiančios esmės, tik S. Šalkauskis rašė apie Rytų ir Vakarų pradus, o A. Maceina - apie etnologinius pradus ir amžinas pasaulėžiūrines dvasios struktūras. Pateikiamas A. Maceinos darbas „Prometėjizmo persvara dabarties kultūroje“, išvardijami pagrindiniai S. Šalkauskio ir A. Maceinos darbai, aptariami A. Maceinos ir S. Šalkauskio interpretatoriai ir kritikai, daugiausia dėmesio skiriant šių filosofų istoriosofijos intertretacijoms A.Sverdiolo monografijoje „Kultūros filosofija Lietuvoje“, L. Donskio knygoje „Moderniosios kultūros filosofijos metmenys“ ir A. Jokubaičio straipsnyje „Lietuvių kultūros filosofijos potekstės“.Reikšminiai žodžiai: Antanas Maceina; Istorija; Istorijos filosofija; Istoriosofija; Kultūra; Maceina; Rytai-Vakarai; Stasys Šalkauskis; Šalkauskis; Antanas Maceina; Culture; East-West; Historiosophy; History; Maceina; Philosophy of history; Salkauskis; Speculative philosophy of history; Stasys Šalkauskis.

ENThe article analyses the historiosophy of Stasys Šalkauskis and Antanas Maceina. Emphasis is laid on the fact that A. Maceina's historiosophy was influenced by the cultural philosophy of his teacher S. Šalkauskis, and on the fact that S. Šalkauskis was initially interested in cultural philosophy, which reveals certain traits of his historiosophic perspective. It is highlighted that both A. Maceina and S. Šalkauskis were looking for the culture's ontological status, considered divine reality to be history's purpose, and understood history's meaning to be a collaboration between human and God in order to change the natural reality. It is emphasized that both of them looked at history through a worldview of eternity. It is revealed that S. Šalkauskis and A. Maceina considered history as a progressive flux in human culture, reaching its end in an apocalyptic catastrophe, the conditions for which are determined by the battle of good and evil in history. Both Lithuanian philosophers of the interwar period were looking for eternal historical foundations, certain living historical forces, particular meaning that drives history, however, S. Šalkauskis wrote about the beginning of East and West, and O. Maceina wrote about ethnological beginnings and eternal structures of spirituality and worldview. A work of A. Maceina "Prometėjizmo persvara dabarties kultūroje" ("The superiority of Prometheanism in today's culture") is presented, main works of S. Šalkauskis and A. Maceina are enumerated, their interpreters and critics are discussed. Most careful attention is paid to the interpretations of their historiosophies in a monograph by A. Sverdiolas – "Moderniosios kultūros filosofijos metmenys" ("Outlines for a modern cultural philosophy"), and in an article by A. Jokūbaitis – "Lietuvių kultūros filosofijos potekstės" ("The implications for a Lithuanian cultural philosophy").