Vilniaus mėsininkų cechas XIX a. pirmojoje pusėje

LTVilniaus „krikščionių” mėsininkų cecho 1795–1850 m. organizacinė struktūra ir narių tarpusavio santykiai, religinis ir visuomeninis gyvenimas tebebuvo reguliuojami pagal Lenkijos–Lietuvos valstybės valdovų suteiktas privilegijas ir statutą bei nusistovėjusias tradicijas, nors rusiškasis cechų valdymo įstatymas, įvestas 1811 m., panaikino jų veikimą, tačiau praktinėje cecho veikloje neturėjo didesnės įtakos. Didžiausia permaina, įtakojusia cecho prekybinę ir gamybinę veiklą, dera laikyti monopolistinių teisių gyvylių supirkimo ir mėsos pardavimo srityse panaikinimą 1807 m.. Tačiau nepaisant šio naujo nepalankaus faktoriaus, mėsininkų meistrai išliko pagrindiniais mėsos produktų tiekėjais Vilniaus miesto rinkai. Korporaciniai organizacijos veikimo principai išliko gyvybingi naujoje ūkinėje konjunktūroje ir nors ir su mažesniu efektyvumo laipsniu užtikrino jos narių interesų atstovavimą santykiuose su valdžios institucijomis ir potencialiais konkurentais. Kalbant apie kolektyvinės biografijos elementus pastebėtina tendencija, kad mėsininkų meistrams susiaurėjo galimybės pakilti municipalinės karjeros laiptais. Tai nulėmė tiek vidinės pačių meistrų problemos (aukštas neraštingumo laipsnis), tiek gerokai platesnis kontekstas (sustiprėjusi pirklių, tradicinių konkurentų kovoje už municipalinius postus, įtaka, bei savivaldos institucijų socialinio ir politinio statuso praradimas dėl ribotų galimybių veikti savarankiškai). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Cechiniai amatai.

ENThe organisational structure of the Vilnius ‘Christian’ butchers’ guild during 1795–1850 and the relationships between its members as well as religious and public life were still regulated by the privileges and statute bestowed by the rulers of the Polish – Lithuanian state as well as by established traditions. Although an 1811 Russian law regulating guilds abolished their operation, it did not have any major effect on the guild’s practical activities. The greatest change which affected the guild’s sales and production activities is properly considered to be the abolishment in 1807 of its monopolistic rights in the areas of buying animals and selling meat. But in spite of this new unfavourable factor, the master butchers remained the primary suppliers of meat products in the Vilnius City market. The corporate principles of the organisation’s operation remained viable in the new economic structure and safeguarded, although with a smaller degree of effectiveness, the representation of its members’ interests in relationships with government institutions and potential competitors. In speaking about the elements of a collective biography, a tendency should be noted that the opportunities for the master butchers to climb the rungs of a municipal career diminished. This was caused by both the butchers’ intrinsic problems (the high degree of illiteracy) and by the much wider context (the strengthening of the influence of the merchants, their traditional competitors for municipal posts, as well as the loss of the social and political status of the self-government institutions due to limited possibilities to act independently). [From the publication]