LTStraipsnyje tarptautinės teisės požiūriu vertinami 1991 metų sausio įvykiai Lietuvoje, kai Sovietų Sąjungos ginkluotosios pajėgos pamėgino sunaikinti atkurtąją Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. Pagrindinė straipsnio išvada yra ta, kad SSRS ginkluotųjų pajėgų veiksmai laikytini ne mėginimu įvykdyti valstybės perversmą, o sovietinės agresijos aktu prieš Lietuvos Respubliką. Šią išvadą lemia tarptautinis teisinis Lietuvos Respublikos statusas, - 1940-1990 metais Lietuvos Respublika nenustojo egzistuoti kaip nepriklausomas tarptautinės teisės subjektas, buvo okupuota valstybė. Skiriamasis 1991 metų sausio sovietinės agresijos akto bruožas buvo specifinis jo tikslas reokupuoti Lietuvą pašalinant teisėtas Lietuvos valstybės institucijas ir atkuriant marionetinį darinį – Lietuvos SSR. Šiam tikslui pasiekti pridengiant SSRS ginkluotųjų pajėgų veiksmus buvo panaudotas vietinis SSKP padalinys – vadinamoji LKP ant SSKP platformos. LKP(SSKP) veiksmai prieš Lietuvą tarptautinės teisės požiūriu buvo priskiriami SSRS, nes SSKP buvo neatskiriama vadovaujanti Sovietų Sąjungos valstybinio mechanizmo dalis. Straipsnyje taip pat analizuojami sėkmingo sovietinės agresijos atrėmimo padariniai tolesnei Lietuvos Respublikos užsienio santykių raidai: jos vyriausybės pripažinimui, santykių su Rusija plėtrai. Be to, pagrindžiama išvada, kad tarptautinė teisinė atsakomybė už 1991 metų sausio sovietinės agresijos aktą šiandien tenka Rusijos Federacijai, kaip valstybei – SSRS tęsėjai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Respublika; Sovietų Sąjunga (SSRS; Soviet Union; USSR); Rusija (Russia); SSKP; Agresija; Okupacija; Valstybės atsakomybė; Tarptautinės teisės pažeidimas; The Republic of Lithuania; USSR; Russian Federation; CPSU; Aggression; Occupation; State's responsibility; Breach of international law.
ENThe article evaluates the events of January 1991 in Lithuania, when the Soviet Union’s armed forces attempted to destroy the restored independence of the Republic of Lithuania. The main conclusion of the article is that the actions of the armed forces of the USSR should be considered to be an act of Soviet aggression against the Republic of Lithuania, rather than a coup d'état attempt. This conclusion is supported by the international legal status of the Republic of Lithuania, since the Republic of Lithuania did not cease to exist as an independent subject of international law in 1940-1990 but was an occupied state. The distinguishing feature of the Soviet act of aggression in January 1991 was its specific aim to reoccupy Lithuania by removing legitimate state institutions of Lithuania and restoring a puppet entity – the Lithuanian SSR. A local division of the Communist Party of the Soviet Union (CPSU) – the so-called Communist Party of Lithuania – was used for this purpose, covering the actions of the armed forces of the USSR. The actions of the CPL/CPSU against Lithuania must be attributed to the USSR under international law because the CPSU was an integral governing body of the Soviet Union’s state mechanism. The article also analyses the consequences of the successful resistance to the Soviet aggression for the subsequent development of the foreign relations of the Republic of Lithuania – the recognition of its government and the development of relations with Russia. Furthermore, the article argues that the Russian Federation, as the continuator of the USSR, bears the international legal responsibility for the act of the Soviet aggression in January 1991.