Dievo ir žmogaus tikrovės įvaizdžių žaismas 23 psalmėje

LTStraipsnyje nagrinėjami Dievo ir žmogaus įvaizdžiai 23 psalmėje. Pažymima, kad 23 psalmės nuotaikos - retenybė įvairiaspalvėje Psalmyno mozaikoje, atskleidžiančioje visą gamą žmogaus atodūsių, apimančių kraštutines jo patirties briaunas - nuo džiaugsmo iki skausmo ašarų, nuo Dievo šlovinimo iki priekaištų jam, nuo visiško tikrumo iki bejėgiškos abejonės. Atskleidžiama, kad 23 psalmė dažnai aptariama kaip Ganytojo psalmė, vienareikšmiškai nurodant į joje plėtojamą įvaizdį, kuriuo bandoma prasiskverbti į Dievo tikrovę. Teigiama, kad aptariant psalmės turinį, galima kalbėti apie tautos tikėjimo tradicijos, fiksuojančios religinę jos patirtį istorijoje, išraišką. Jos tekste sutelkiama individuali ir kolektyvinė atmintis to, kas yra Dievas, kuriuo dabar remiamasi, joje telkiasi ir to, kas yra žmogus, susaistęs savo žingsnius su Dievu, suvokimas. Atskleidžiama, kad ankstyvoji krikščionybė, melsdamasi šios trumpos, bet teologiškai itin intensyvios psalmės žodžiais, jos įvaizdžius netruko perkelti į kristologinį-ekleziologinį kontekstą. Konstatuojama, kad galbūt kaip tik archetipinių simbolių paprastumas lėmė ir tai, jog ši psalmė tapo ypač brangi tiek judaizmo, tiek krikščionybės liturgijai ir kasdieninės maldos praktikai. Aptariant psalmės metaforiškumą, pažymima, kad metaforinė kalba stipri tuo, kad ji akivaizdžiausiai parodo tekstą esant atvirą naujoms įžvalgoms ir naujiems prasminiams jo klausytojo susitikimams su tekstu ir su ta tikrove, į kurią jis nukreipia. Konstatuojama, kad dėl to ši psalmė visuomet turės ką pasakyti sudėtingose, šviesesnėse ar tamsesnėse žmogaus kelionės atkarpose.Reikšminiai žodžiai: Antanas Bačkis; Dievas; Dvidešimt trečia psalmė; Gerasis Ganytojas; Malda; Piligrimystė; Psalmės; Rubšys; Senasis Testamentas; Žmogus; Antanas Bačkis; God; Good Shepherd; Human; Old Testament; Pilgrimage; Prayer; Psalm; Psalm 23; Psalms; Rubšys.

ENThe article examines the images of God and a man in the Psalm 23. It is noted that the mood in the Psalm 23 is a rarity in a multicoloured mosaic of the Psalms which reveals the full range of human sighs covering the extreme edges of his/her experience: from joy to tears of pain, from praising to reproaching God, from absolute certainty to helpless doubt. It is revealed that the Psalm 23 is often discussed as the shepherd's psalm, unambiguously pointing to the image of it by which it is sought to penetrate the reality of God. It is stated that when discussing the content of the Psalm, one can speak of the expression of the tradition of the nation's faith, which captures its religious experience in history. Its text focuses on the individual and collective memory of what the referred God is, including the perception of who is a man who has interconnected his/her life with God. It is revealed that early Christianity, while praying using the words of this short but theologically intensive Psalm, soon transferred its images into the Christian-ecclesiological context. It is stated that the simplicity of archetypal symbols may have led to the fact that this Psalm became especially valuable for both Judaism and Christian liturgy and for practices of daily prayer. Discussing the metaphorical nature of the Psalm, it is noted that the metaphorical language is strong because it clearly shows that the text is open to new insights and new meaningful encounters (for its listener) with the text and reality to which it refers. It is concluded that this Psalm will always have to say something in the complex, brighter or darker sections of the human journey.

• Konceptualiosios DIEVO metaforos 1598 m. Merkelio Petkevičiaus "Katekizme" / Kęstutis Dambrauskas. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2015, t. 22, p. 162-176.
• "Pradžios knygos" 1–4 sk. vertimas ir leksikografinės pastabos, I : pasakojimas apie kūrimą 1,1–2,3 / Ingrida Gudauskienė, Danielius Dikevičius. Lituanistica. 2014, Nr. 1, p. 52-70.