LTStraipsnyje analizuojama pozityvi tikėjimo įtaka sveikatai. Teigiama, kad esama vis daugiau tyrimais patvirtintų duomenų apie tokius ryšius, todėl pradedama kalbėti apie apsauginį religijos vaidmenį, būtinybę atsižvelgti į šį vaidmenį tiek teoriškai, tiek praktiškai. Atkreipiamas dėmesys į tyrimus, kurių rezultatai liudija, kad tikintieji rečiau serga streso sukeltomis priklausomybės ligomis, lengviau įveikia gyvenimo sukrėtimus ir krizes, susirgę išlieka viltingesni ir greičiau sveiksta, rečiau prašo eutanazijos ir daug rečiau žudosi, mažiau serga depresija, ramiau priima senatvės iššūkius. Analizuojant šiuo požiūriu psichologijos istoriją, pažymima, kad neilgai trukusią vieno iš svarbiausių moderniosios psichologijos kūrėjo W. Jameso religijos psichologijos koncepciją gretai įveikė biheviorizmas ir pozityvizmas, susiaurinę psichologiją iki medicininio materializmo. Atkreipiamas dėmesys į S. Freudo priešiškumą religijai, siejant šį priešiškumą su asmeniniais S. Freudo gyvenimo faktais. Reziumuojama, kad nors naujų mokslinių tyrimų šia tema ir gausu, specialistų nuostatos keičiasi lėtai: šiuolaikiniai sveikatos mokslai mažai gilinasi į tikėjimo ir sveikatos ryšius. Pažymima, kad psichiatrijos rezidentai apie religingus pacientus galvoja greičiau kaip apie linkusius j patologiją nei kaip apie turinčius vertingos dvasinės patirties, o moksliniuose medicinos, psichiatrijos, klinikinės psichologijos žurnaluose retai skelbiama darbų apie tikėjimo ir sveikatos problemas, tikėjimo įtaka labai menkai analizuojama savižudybių ir savižudybių prevencijos tyrimuose.Reikšminiai žodžiai: Durkheim, Emile; Freudas, Zigmundas; Gydymas; Jungas, Karlas Gustavas; Ligoninės; Politika; Prieglaudos; Psichiatrija; Psichologija; Religija; Religingumas; Savižudybė; Vienuolynai; Convents; Durkheim, Emile; Freud, Sigmund; Healing; Hospital; Informaries; Jung, Carl Gustav; Politics; Psychiatry; Psychology; Religion; Religiosity; Suicide.
ENThe article analyses the positive influence of faith on health. It is said that there is an increasing number of evidence-based data on such relations, so it is started to talk about the protective role of religion, the need to consider this role both theoretically and practically. Attention is drawn to studies which show that believers are less likely to suffer from stress-induced addictions, overcome life shocks and crises easier, are more hopeful when sick and recover more quickly, are less likely to seek euthanasia and much less likely to kill themselves, are less likely to suffer from depression, and address the challenges of old age more calmly. Analysing the history of psychology on this basis, it is noted that the concept of psychology of religion by W. James, one of the most important contemporary psychologists, was quickly replaced by behaviourism and positivism, which narrowed the scope of psychology to medical materialism. The S. Freud's hostility to religion, linking this hostility with the personal facts of S. Freud's life, is pointed out. It is concluded that although there are a lot of researches on this topic, the attitude of specialists is changing slowly: modern health sciences do not go deeper into the relationship between faith and health. It is noted that psychiatric residents think of religious patients as being more prone to pathology than as having valuable spiritual experience, and the works on faith and health issues are rarely published in the scientific journals of medicine, psychiatry and clinical psychology, the influence of faith is very poorly analysed in the field of suicide and suicide prevention studies.