Bažnyčia, nušviesta Vatikano II Susirinkimo

LTStraipsnyje bandoma nubrėžti Katalikų bažnyčios veiklos gaires po II Vatikano susirinkimo. Tegiama, kad Bažnyčios vaidmens klausimas ypač aštriai iškyla suvokus, kad tikėjimas mažėja net Bažnyčios narių gretose, ir tai rodo, kokią didelę įtaką šiuolaikiniam žmogui turi įvairios pasaulio jėgos bei filosofijos ir kokia maža perspektyva būtent šiame pasaulyje ir šiam pasauliui sėkmingai skelbti Evangeliją. Akcentuojama, kad itin svarbi Vatikano II Susirinkimo iniciatoriaus Popiežiaus Jono XXIII įžvalga, kad tikėjimą mūsų laikais reikia iš naujo gausinti, o šių laikų ženklus suprasti pagal šiuolaikinį pažinimą ir epochos reikalavimus. Konstatuojama, kad svarbiausias laiko ženklas yra globalizacija, kai jokia tauta, jokia žmonių grupė, joks žemynas nebegali gyventi atskirai, izoliuoti vienas nuo kito. Teigiama, kad šiandien kiekvienas priklauso nuo kažkieno kito, o žmonija yra tarpusavyje komunikuojanti bendruomenė. Konstatuojama, kad Bažnyčia jau nebegali savęs suprasti tik kaip bendruomenės žmonių, kurie tetrokšta asmeninio išganymo, kaip žmonių, kurie dėl šio tikslo nori išsigelbėti iš nemalonaus pasaulio, kurie geriausiu atveju tenori laimėti kiek daugiau kitų žmonių Bažnyčiai, tačiau turi suvokti save kaip instrumentą, kurį Dievas sukūrė, kad tarnautų jo planams - tai yra viso pasaulio išganymui. Daroma išvada, kad II Vatikano Susirinkimo vizija turi būti suvokiama kaip pašaukimas gyvam išpažinimui, kuriame tikėjimas, meilė ir viltis sudaro vieningą visumą, o toks tikėjimas savo ruožtu - tai radikalus pasitikėjimas Dievu.Reikšminiai žodžiai: Audrys Juozas Bačkis; Bačkis, Audrys Juozas; Bažnyčia; Bažnyčia Lietuvoje; Bažnyčia šiuolaikiniame pasaulyje; Bažnyčios atsinaujinimas; Dievas; Ekumenizmas; II Vatikano susirinkimas; Laisvė Bažnyčioje; Naujoji evangelizacija; Pierre Teilhard de Chardin; Sacramentum mundi; Vatikano II susirinkimas; Žmonijos vienybė; Audrys Juozas Backis; Bačkis, Audrys Juozas; Church; Church in Lithuania; Church in a contemporary world; Ecumenism; Freedom in the Church; God; New evangelization; Pierre Teilhard de Chardin; Renewal of Church; Sacramentum mundi; Second Vatican Council; Unity of Humanity.

ENThe article attempts to define the guidelines for the activity of the Catholic Church following the Vatican II meeting. It is stated that the question of the role of the Church particularly arises when one understands that the faith decreases even in the ranks of the Church members. It shows that various world powers and philosophies have big influence on modern people, and there is only a small prospect in this world to successfully proclaim the Gospel. It is emphasized that the following insight of Pope John XXIII, the initiator of the Second Council of the Vatican, is very important: the faith needs to be re-spread in our times and the signs of our times need to be understood in accordance with the modern knowledge and the requirements of the epoch. It is concluded that the most important sign of our time is globalization, when no nation, no group of people, no continent can live separately, isolated from each other. It is said that today everyone depends on someone else, and humanity is an intercommunicating community. It is stated that the Church can no longer understand itself only as a community of people who wish for personal salvation, who seek to escape from this unpleasant world, and who, at best, wish to attract more people to the Church, but it must perceive itself as an instrument which was created by God to serve his plans: for the salvation of the whole world. The conclusion is made that the vision of the Second Council of the Vatican must be perceived as a call for a live confession in which faith, love and hope form a single entirety, and such faith in its turn is a radical trust in God.