LTRemiantis atvejo analizės metodu, straipsnyje siekiama išnagrinėti tūkstantmečio judėjimo raišką Lietuvoje. Pasirinktas tyrimo metodas yra gana ribotas ir šališkas, nes kiekvienas atvejis gali būti analizuojamas kaip visos grupės metonimas. Aptariami protagonistai nebūtinai atspindi lietuvių daugumą. Vis dėlto darbe daroma prielaida, kad kiekvieno atvejo tyrimas yra tam tikras psichokultūrinis atsakas į reiškinį, kuris vadinamas tūkstantmečio judėjimu. Siekiama parodyti, kad sekuliaraus tūkstantmečio judėjimo konceptas gali būti vaisingai pritaikytas kultūrinės schizmos, ypač konflikto tarp vyresnės ir jaunesnės kartos, tyrimui. Pirmiausia aptariama tūkstantmečio judėjimo koncepcija; antrame skyriuje pateikiama empirinė medžiaga, kuria grindžiami teoriniai argumentai; trečioje dalyje išplėtojama antropologinė duomenų analizė, sutelkta į psichologinius, mentalinius procesus. Daugiausia dėmesio skiriama pragmatiškiems lietuvių identiteto aspektams, išryškinant esminius tūkstantmečio bruožus ir būdingus elgesio ypatumus. Išvadose teigiama, kad lietuvių tūkstantmečio svajonės yra pasaulietinio ir kapitalistinio pobūdžio; darbas yra būtina sąlyga, kad būtų galima realizuoti tūkstantmečio svajones; „herojiškos“ nacionalinės praeities valorizacija tarnauja kaip psichokultūrinis pamatas tūkstantmečio svajonių įgyvendinimui; Lietuvos tūkstantmečio judėjimas yra egocentrinis; pinigai keičia religiją, o Vakarų Europos gyvenimo būdas tampa siekiamybe ir vertybių pagrindu. Tūkstantmečio koncepcija suteikia galimybę atskleisti psichologinius ir kultūrinius pokyčius.Reikšminiai žodžiai: Chiliasmas; Gyvenimo būdas; Kargo kultas, milenarizmas, lietuviai; Milenarizmas; Naujoji Lietuva; Rojus žemėje; Cargo cult, millenarism, Lithuanians; Chiliasm; Heaven on Earth; Lifestyle; Milienarism; New Lithuania.
ENBased on the case study method, the article aims to examine the expression of the millennium movement in Lithuania. The chosen method of study is rather limited and biased, because each case can be analysed as a metonym of the whole group. The discussed protagonist does not necessarily reflect the majority of Lithuanians. However, the work assumes that the study of each case is a psycho-cultural response to a phenomenon called the millennium movement. The aim is to demonstrate that the concept of the millennium movement can be efficiently applied to the study of cultural schism, in particular the conflict between the older and the younger generation. Firstly, the concept of the millennium movement is discussed; the second chapter presents the empirical material on which the theoretical arguments are based; and the third part expands the analysis of anthropological data, focused on psychological and mental processes. The main attention is paid to the pragmatic aspects of Lithuanian identity, highlighting the essential features of the millennium and the peculiarities of behaviour. The following conclusions are made: the dreams of the millennium of Lithuania are secular and capitalistic; work is a prerequisite for the achievement of the millennium dreams; the valorization of "heroic" national past serves as a psycho-cultural foundation for the realization of the millennium dreams; the millennium movement of Lithuania is egocentric; money replaces the religion, and the lifestyle of Western Europe becomes the aspiration and a basis of values. The millennium concept provides an opportunity to reveal psychological and cultural changes.