Post-Soviet publics and nostalgia for Soviet times

LTStraipsnyje analizuojami diskursai apie nostalgiją. Nostalgija yra plačiai paplitusi ir pasižymi įvairiomis formomis, tačiau šiame darbe dėmesys sutelkiamas į pajautas, kurios skatina nostalgiją. Tyrinėjant požiūrį į materialinius dalykus, siekiama parodyti, kad posovietinės nostalgijos diskurse ir nostalgijos potyryje materialumas yra susipynęs su sensorika. Materialieji objektai yra skirtumų ženklai, per kuriuos individai išreiškia posovietinį kitoniškumą. Apie nostalgiją sutelktos diskusijos, kurias iliustruoja teminis parkas „1984-ieji: Išgyvenimo drama“, orientuotos į posovietinės patirties normalizavimą. Toks normalizavimo procesas yra susijęs su objektyvesniu žvilgsnius į nostalgiją kaip į kitoniškumą, kuris skleidžiasi ir posovietinės visuomenės viduje, ir už jos ribų. Nostalgija yra atkuriamasis diskursas, kuris išreiškia pilietines jausenas ir padeda susigrąžinti orumą, pagarbą, pasitelkiant idealizuotą sovietinės praeities chronotopą. Nostalgija yra ne tik reakcija į ekonominį nepriteklių ir statuso skirtumus, bet ir atsakas į neoliberalią modernybę. Mokslinis darbas pagrįstas empiriniu tyrimu. Dauguma apklaustų kaimo gyventojų neneigia sovietinių laikų baisumų, nesiilgi represinio režimo ir nenorėtų grįžti į tuometinę Sovietų Sąjungą. Taigi jų nostalgija susijusi su posovietiniais išgyvenimais ir kitokios posovietinės visuomenės bei valstybės ilgesiu. Nostalgiškais sovietmečio prisiminimais kaimo gyventojai išreiškia savo rūpesčius, pagarbos, pripažinimo ir pilietinio įtrauktumo poreikius.Reikšminiai žodžiai: Nostalgija; Nostalgija, postsovietinė Lietuva, "dvi Lietuvos", kaimiečiai; Pereinamasis laikotarpis; Posovietinė visuomenė; Nostagia, (post)Soviet Lithuania, "Two Lithuanias", villagers; Nostalgia; Post-Soviet society; Transition.

ENThe article analyses discourses about nostalgia. Nostalgia is widespread and has various forms, but this work focuses on the feelings that encourage nostalgia. By studying the attitude towards material things, the aim is to show that the materiality in post-Soviet nostalgia discourse is associated with sensory. The material objects are signs of differences through which individuals express their post-Soviet differences. Discussions about nostalgia are focused on the normalization of post-Soviet experience. They are illustrated by a theme park "1984-ieji: Išgyvenimo drama" ("1984: The Drama of Survival"). Such process of normalization is related to a more objective look at nostalgia as otherness, which extends both inside and outside of the post-Soviet society. Nostalgia is a renewed discourse that expresses civil feelings and helps to restore dignity and respect through the idealized chronotope of the Soviet past. Nostalgia is not only a response to the economic deprivation and differences of status, but also a response to a neoliberal modernity. The scientific work is based on the empirical research. Most of the rural residents surveyed do not deny the horrors of the Soviet era; they do not miss the repressive regime and would not want to return to the Soviet Union. Thus their nostalgia is related to the post-Soviet experiences and the longing of a different post-Soviet society and state. The rural residents express their concerns, needs of respect, recognition and civil engagement through the nostalgic memories about the Soviet times.

• Sociologija / Sociology
• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History