LTStraipsnyje atskleidžiami biografinio metodo, taikomo individualių istorijų tyrimui, ypatumai. Remiantis biografinio tyrimo rezultatais, analizuojami XX a. pabaigoje Baltijos šalyse įvykę reikšmingi visuomeniniai pokyčiai. Daugelis procesų buvo trauminiai ir atgyja kultūrinėje atmintyje per asmeninius pasakojimus bei interpretacijas, kurios padeda suprasti, kas įvyko ir kas tikrai yra verta prisiminti. Darbe analizuojamos ne tik mikro lygio individualios patirtys, bet ir makro lygio tautų gyvenimo istorijos. Atsižvelgiant į individualius pokyčių vertinimus, tyrinėjama pamatinių žmogiškųjų vertybių kaita. Straipsnyje dėmesys sutelkiamas į vertybių stabilumo ir kaitos modelius, būdingus pereinamojo laikotarpio visuomenėms. Tyrimo tikslas – lyginant visuomenes tarpusavyje, nustatyti, kokios vertybės išliko svarbiausios, o kokios tapo periferinėmis. Darbe lyginamos trys Baltijos valstybės, įtraukiant Švediją, nes pokyčių tyrimai Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje reikalauja stabilios visuomenės referento. Tyrinėjamos visuomenės dėl socialinių pokyčių per pastaruosius penkiolika metų pasikeitė tiek individualių poreikių, tiek motyvų požiūriu. Ideologinio pobūdžio vertybes keitė individualios, todėl biografiniame tyrime įvykių naratyvus nustelbė asmeniški respondentų pasakojimai. Nustatyti reikšmingi pamatinių vertybių pokyčiai parodė, kad kai kurios vertybės išliko gana stabilios. Pamatinės vertės yra sudėtingas instrumentas, atskleidžiantis latentinius kintamuosius, kurie padeda suvokti tęstinumo procesus ir kaitos reiškinius.Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys (Baltic states); Biografinis tyrimas; Estija (Estonia); Kartos; Latvija (Latvia); Pagrindinės žmogiškosios vertybės; Post-sovietinis laikotarpis; Sovietmetis; Vertybių kaita, Estija, Latvija, Lietuva, Švedija, biografinis tyrimas; Vertybių pokyčiai; Vertybių tyrimas; Švedija (Sweden); Baltic coutries; Basic human values; Biographical research; Generation; Latvia; Post soviet time; Soviet time; Sweden; Value change; Value change, Estonia, Latvia, Lithuania, Sweden, biographical research; Values research.
ENThe article reveals the peculiarities of the biographical method used for the study of individual stories. The significant social changes which have taken place in the Baltic States at the end of the 20th century are analysed based on the results of biographical study. Most of the processes were traumatic and revive in cultural memory through personal stories and interpretations that help to understand what has happened and what really is worth remembering. The work analyses both individual experiences at micro-level and nations' life stories at macro-level. Taking into account the individual assessments of the changes, the change of the fundamental values of humanity is explored. The article focuses on the models of stability and change of values typical for transitional societies. The aim of the study is to compare the societies and to determine which values have remained the most important and which have become peripheral. The work compares the three Baltic States, including Sweden, because the studies of changes in Estonia, Latvia and Lithuania require an example of a stable society. The research societies have changed over the last fifteen years due to social changes in terms of individual needs and motives. The values of ideological nature were changed by the individual ones; therefore narratives of the biographical research were outshone by personal stories of respondents. Significant changes of the fundamental values showed that some values remained fairly stable. The fundamental values are a complex instrument that reveals latent variables which help to understand the processes of continuity and the phenomena of change.